Sostinės širdyje esančiu Gedimino prospektu praeiti savaitgalį sunkoka. Ieškančių išskirtinių prekių čia gausu. Visgi einant link Arkikatedros srautas sumažėja, o Katedros aikštėje jau ir ramiai, neskubant pasivaikščioti galima, pirkėjų čia gerokai mažiau.
Vaikštant po mugę akivaizdu, kad net ir žvarbią dieną apsilankiusieji mugėje nevengia prisėsti prie pastatytų stalų ir skaniai pavalgyti – maisto Kaziuke netrūksta, kaip ir gėrimų. O bene daugiausia žmonių mugėje galima pamatyti su verbomis arba iš vytelių pintais krepšiais rankose.
Visgi naujienų portalo lrytas.lt pakalbinti mugės svečiai dažniausiai kartojo atvykę pirkti tam tikrų maisto gaminių bei verbų.
Tradicija – vėdarai
Su sūnumi ir dukra į Kaziuko mugę atėjusi vilnietė Jurga tikino, kad nei ji, nei jos vaikai šaltuko ir sniego nepabūgo. Moteris pasakojo kiekvienais metais apsilankanti mugėje ir turinti tradiciją įsigyti vieną ypatingą prekę.
„Labai gražus oras, labai gražiai sninga – kaip atvirutėje. Mes planuojame pirkti keptos duonos, riestainių. Taip pat pirksime silkės ir kraujinių vėdarų. Man jie labai skanūs“, – kalbėjo Jurga.
Ji sakė kraujinių vėdarų mugėje ieškanti kasmet ir net žino, kur perkant jie yra skaniausi. Jurgos sūnus Vincentas sakė mugėje norintis rasti medinį kardą, o dukra Elzė ieškojo skanių sausainių bei riestainių.
„Aš būtinai aplankau savo draugės juvelyrės, kuri kažkada buvo pati geriausia televizijos laidų montuotoja Dovilė Šeštavickienė, o dabar ji daro sidabrinius auskarus ir man jie labai gražūs“, – kalbėjo vilnietė.
Ieškojo latviško sūrio
Šalto oro neišsigandusi Julija kalbėjo, kad Kaziuko mugėje patinka ne tik apsipirkti, bet ir tiesiog pasivaikščioti.
„Tai yra tradicija, mes kiekvienas metais su mama išeiname į mugę pasivaikščioti“, – sakė moteris.
Šeštadienį ji sakė ketinanti pirkti sūrio ir žuvies. Kasmet mugėje apsilankanti Julija sakė, kad tradiciškai perka latvišką sūrį su česnakais. Anot moters, kitur Vilniuje tokio sūrio nėra, tad tik atėjus Kaziuko mugės metui moteris leidžiasi jo ieškoti.
Visada perka verbą
Dar viena mugėje sutikta vilnietė Julija su dukra rankose nešėsi iš vytelių pintus krepšius ir verbas. Būtent pastarąsias moteris sakė perkanti kasmet. Dvi jau buvo įsigijusi ir sniego nugultame šių metų Kaziuke.
„Šalčio tikrai neišsigandome. Atėjome, ieškome medinio auskarų stovo“, – sakė moteris. Mugėje pirktuose krepšeliuose ji jau turėjo riestainių, bandelių, sūrio bei saldainių su kanapėmis. Kasmet Julija mugėje ieško kuo gražesnės verbos.
Ėjo į mišias
Kaziuko mugėje galima sutikti ir gerai pažįstamų veidų. Štai laidų ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas, sutiktas Katedros aikštėje sakė einantis į Šv. Kazimiero mišias.
„Einu į mišias Šv. Kazimiero garbei, nes tai ir yra svarbiausias įvykis, dėl kurio vyksta visas šis balaganas aplinkui“, – sakė žinomas vyras. Po mišių jis ketino eiti į mugę apsidairyti, kalbėjo, kad norėtų įsigyti verbą.
Paklaustas, ar nepabūgo šalto oro, vyras juokavo, kad už lango besikandžiojantis šaltukas ir krentantis sniegas yra labai lietuviškas oras.
„Čia gi Lietuva. Tai yra normalus oras. Iki balandžio vidurio tai normalus, teisingas oras“, – juokavo R.Šapauskas. Kone kiekvienais metais mugėje apsilankantis vyras juokavo, kad šie metai turbūt geriausi, nes dėl šaltų orų į mugę atėjo mažiau žmonių.
„Šiemet gal geriausia, nes labai gerai šaltis pakoregavo masiškumą šito renginio, ateina patys ištikimiausi“, – kalbėjo R.Šapauskas.
Padengė įspūdingą stalą
Kaziuko mugė Vilniuje tęsis visą likusį savaitgalį. Šių metų Kaziukas – jau 415-asis. Šiemet Kaziukas vilniečius ir miesto svečius stebina išmoningais gaminiais, ypatingais renginiais ir kulinariniais atradimais. Kovo 2-4 dienomis daugiau nei 2 000 Kaziuko mugės dalyvių Vilniaus senamiesčio gatves užliejo verbomis, drožiniais, riestainiais, kita šalies tautinio paveldo produkcija.
Šeštadienį Vilniaus rotušės aikštėje nusidriekė šimto metrų ilgio stalas, prie kurio paragauti šventinių patiekalų kviečiami visi mugės svečiai. Prie stalo užkąsti galima bus ir sekmadienį. Šimtmečio stalas – vienas pagrindinių šių metų mugės akcentų, susitikimų ir bendravimo vieta.
Šimtmečio stalo meniu sudarytas tik iš lietuviškų produktų. Projekto partnerių dėka šventinių pietų galima paragauti už simbolinę kainą.
