Tiesa, toks sprendimas smarkiai palietė pačius darbuotojus. Kaip skelbiama, darbo per gruodžio ir sausio mėnesius neteko apie 3 tūkst. žmonių.
Našta buvo per didelė
Manoma, kad tokia mokesčių našta buvo per sunki darbdaviams, o ypač, jei darbuotojas dirbo vos keletą valandų per dieną.
„Dėl to, kad įsigaliojo šis reikalavimas, 3 tūkst. žmonių galėjo būti tas skaičius, kuriems tai buvo priežastis dėl ko jie neteko darbo sudėjus tiek gruodį, tiek sausį, nes darbdaviai suregavo jau anksčiau į pokyčius.
Tiesa, tai labai momentiškas dalykas, nes turime duomenis tik sausio mėnesio. Dabar jau galima dėti visas pastangas, kad žmonių, kurie galimai nukentėjo, jų kančios būtų kuo trumpesnės ir kuo lengvesnės“, – sakė specialistė.
Tiesa, pasak jos, reikėtų įvertinti, kad daugiau nei 40 proc. šių darbuotojų alga nesiekė ir 100 eurų. O tūkstančiai jų gavo 10, 20, 40 eurų siekiančią algą per mėnesį.
Manoma, kad atleisti buvo mažmenininės didmeninės prekybos, sausumos transporto įmonėse dirbantys žmonės, technikai, inžinieriai.
„Valymo įmonėse taip pat matomi konkretūs atleidimai ir darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, – sakė J.Varanauskienė.
Mažiau nei MMA gavo 131 tūkst.
„Sodros“ duomenimis, sausį gavusiųjų mažesnę nei minimalią algą buvo 131 tūkstantis. Iš jų minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas buvo taikomas 73 tūkst. darbuotojų.
„Žmonių, kurie neuždirba minimalios mėnesio algos ir neužsitikrina visų socialinių garantijų, skaičius sumažėjo, o toks ir yra „grindų“ tikslas“, – sakė J. Varanauskienė.
Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos, sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Darbdaviai iš viso primokėjo įmokų už 39 tūkstančius visą mėnesį dirbusių darbuotojų ir už 6 tūkst. ne visą mėnesį dirbusių žmonių. Tarp tų, už kuriuos sumokėtos priemokos, – 800 dirbančių užsieniečių. Vidutinė socialinio draudimo priemoka už vieną žmogų – šiek tiek daugiau nei 50 eurų.
Pernai 25 proc. asmenų, kuriems skirtos senatvės pensijos, neturėjo būtinojo stažo, o vidutinė jiems skirta pensija – 162 eurai. Tai perpus mažiau nei vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą.
Yra tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių
Pasak Julitos Varanauskienės, trumpalaikėje perspektyvoje galima numatyti ir daugiau galimų šio sprendimo pasekmių – ir teigiamų, ir neigiamų.
„Galimos teigiamos pasekmės – tai, kad sumažėja nesąžiningos konkurencijos galimybės, kai apsukrūs darbdaviai ne visada teisėtais būdais išvengia ar sumažina socialinio draudimo įmokas ir taip sutaupo savo darbuotojų socialinių garantijų sąskaita; taip pat tai, kad padidėja bendras pajamų lygis.
Galimos neigiamos pasekmės – tai, kad dėl padidėjusių darbo sąnaudų darbdaviai gali atleisti mažai uždirbančius darbuotojus ar kaitalioti darbo sąlygas, darbuotojų veiklos formas, kad išvengtų prievolių“, – sako J. Varanauskienė.
Anot jos, minimalios socialinio draudimo įmokos įvedimas – strateginis sprendimas, kurio pagrindinis tikslas – padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms įgyti teises į pensiją. Tikrieji šio sprendimo rezultatai turėtų pasireikšti po kelerių metų – į pensiją išeinančių žmonių, nesukaupusių būtinojo stažo, dalis turėtų pradėti mažėti.
„Suprantame, kad tai jautrus sprendimas ir situaciją nuolat stebime, analizuojame tendencijas. Neabejoju, kad prie šios temos šiemet dar sugrįšime vertindami uždirbančiųjų pajamas ir situaciją darbo rinkoje.
Vieno mėnesio nepakanka įžvelgti tvarias tendencijas, tačiau ir preliminarūs vasario duomenys rodo, kad bendras atleidimų skaičius šiemet toks pat kaip ir pernai, o socialinio draudimo įmokų primokėta netgi šiek tiek daugiau nei sausį – darbdaviai prie naujų reikalavimų prisitaikė“, – teigė J. Varanauskienė.
Nuo šių metų sausio mėnesio darbdaviai už darbuotojus privalo mokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ nuo ne mažesnės sumos, kaip minimalus mėnesio atlyginimas. Problema ta, kad visai nesvarbu, jog žmogus darbe dirba vos kelias valandas arba išvis tiek neuždirba.
Kaip „Sodra“ buvo informavusi anksčiau, tokie pokyčiai turėjo paliesti apie 150 tūkst. darbuotojų – maždaug 14 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje.
