Rusijos valdžia jau parengė įstatymo projektą, kuriuo ketinama uždrausti antstoliams numauti skolininkams paskutines kelnes.
Ketinama nustatyti tvarką, kad nurašius skolas gyventojo sąskaitoje turėtų likti bent minimali pragyventi skirta suma, – tai būtų apie 150 eurų.
Savo ruožtu socialinėms išmokoms ir alimentams numatyta atidaryti specialias sąskaitas, į kurias antstoliai neturės teisės kišti snapo.
Skaičiai – pribloškiantys
Kodėl prireikė tokių priemonių? Todėl, kad Rusijos gyventojai, kurių realios pajamos mažėja jau keletą metų iš eilės, skolinasi net būtiniausioms išlaidoms, tačiau toli gražu ne visi sugeba atsiskaityti su kreditoriais.
Federalinė antstolių tarnyba paskelbė, kad praėjusiais metais teko kaip beviltiškas nurašyti vartojimo paskolas, kurių suma siekė 2,2 trilijono rublių (31 mlrd. eurų). Priežastis paprasta – skolininkai neturėjo lėšų.
Per metus antstoliams dėl šios priežasties teko nutraukti apie 17 mln. bylų, o vidutinė beviltiška pripažintos skolos suma siekė 130 tūkst. rublių (1,83 tūkst. eurų).
Aišku, tokia skolų kupra susikaupė ne per vienus metus, tačiau dabar burbulas ėmė sproginėti. Mat dar 2016 metais beviltiškomis pripažintų paskolų buvo 16 proc. mažiau.
Užtat, antstolių nuomone, šįmet padėtis bus dar liūdnesnė.
Paskleidė džiugią žinią
Nors antstoliai skambina pavojaus varpais, valstybinė informacijos agentūra „RIA Novosti“, pasirėmusi neskelbiamomis ekspertų tarnybomis, ištrimitavo optimistinę naujieną – per pirmuosius du šių metų mėnesius Rusijos gyventojai laisvų pinigų turėjo daugiau nei prieš metus.
Laisvi pinigai suprantami kaip lėšos, kurios lieka nusipirkus būtinų produktų bei gaminių, sumokėjus komunalininkams, atskaičius išlaidas transportui.
Anot agentūros, šįmet vasarį vidutiniam šeimos ūkiui liko 18,8 tūkst. rublių (265 eurai) laisvų pinigų, o sausį – 17,8 tūkst. rublių (251 euras).
Tiesa, paskelbęs šį pranešimą vienas įtakingas finansų portalas lankytojams uždavė klausimą – ar po būtinų išlaidų dar lieka pinigų? Net 81,2 proc. atsakė, kad ne.
Skurdžių – vis gausiau
Visuomenės nuomonės fondo apklausų duomenimis, 70 proc. Rusijos gyventojų išvis neturi indėlių. Sąskaitos yra, bet jos naudojamos tik atlyginimams, pensijoms ar kitoms išmokoms gauti.
Tačiau likusi dalis turtėja. Juk pernai indėlių Rusijos bankuose pagausėjo 7,4 procento, palyginti su 2016-aisiais, arba 1,8 trilijono rublių (25,4 mlrd. eurų). Augimas – kone dvigubai didesnis nei prieš metus. O vidutinis indėlio dydis siekia apie 150 tūkst. rublių (2,12 tūkst. eurų).
Tai tik dar vienas įrodymas, kad atotrūkis tarp pasiturinčių ir skurdžių Rusijoje sparčiai didėja. Ataskaitoje apie nelygybę pasaulio valstybėse skelbiama, kad ekonominė nelygybė čia jau pasiekė prieš 1917 metų perversmą buvusį lygį.
Jei padalintume turtingiausius ir skurdžiausius Rusijos gyventojus į dvi grupes pirmajai tektų net 83 proc. šalyje gaunamų pajamų, antrajai – likusi dalis.
Beje, dešimtadaliui turtingiausių tenka net 45,5 proc. per metus visoje šalyje gaunamų pajamų.
Pasaulio banko statistika irgi neguodžianti: žmonių, kurių pajamos neviršija 10 JAV dolerių (8,12 euro) per dieną, Rusijoje pagausėjo iki 53,7 proc., o tų, kurie negali išleisti daugiau nei penkių dolerių (4,06 euro), – iki 13,8 proc.
Negalima sakyti, kad valdžia nesistengia. Draudimas nurašyti paskutinius rublius iš skurstančio skolininko sąskaitos – irgi šiokia tokia parama.
