Kaip antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Vilius Šapoka, Lietuvos siekis – tapti konkurencingiausiais tarp Baltijos šalių.
Atlyginimai didės
Viena svarbiausių reformų – planuojami sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai „Sodrai“.
Tai iš esmės pakeistų lietuvių algalapių vaizdą, nes „ant popieriaus“ atlyginimas didėtų maždaug trečdaliu, apie 28 proc. Tiesa, didėtų ne tik suma, kuri prisidėtų dėl darbdavio mokesčių dalies, lietuviai galėtų džiaugtis ir kiek didesniais į rankas gaunamais atlyginimais, nes po sujungimo darbo vietos apmokestinimas mažinant „Sodros“ tarifą mažėtų 2 proc.
Suprantama, kad pasikeitus sumai, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, turėtų keistis ir kiti tarifai. Planuojama, kad bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 VDU, maždaug iki 2100 eurų. Perskaičiavus pagal naująją mokesčių sujungimo tvarką NPD kitąmet siektų 280 eurų.
Tikimasi, kad bendrai dėl reformų VDU augs apie 50 eurų, o pokyčius pajusti turėtų apie 1 mln. dirbančiųjų. Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus turėtų sumažėti 5,1 proc.
Iš viso, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojamas 21 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmokos, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“.
Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.
Šie tarifai būtų taikomi pajamoms iš darbo. Kalbant apie darbuotojų atlyginimų perskaičiavimą dėl naujų tarifų po darbdavio ir darbuotojo mokesčių sujungimo, kaip sakė ministras, kaip tai padaryti „aiškios ir konkrečios nuostatos bus nurodytos teisės aktuose.“
Be to, Vyriausybė siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.
„Kalbant apie individualios veiklos apmokestinimo prinipus, reikia aiškiai pasakyti, kad šioje srityje nesiūlome jokių apmokeitimų ir nesiūlome didinti mokesčių. Smulkusis verslas pas mus yra labai trapus“, – sakė V.Šapoka.
„Reformų rezultatas – milijardas eurų papildomų pajamų į rankas gyventojams“, – apie naujas reformas sakė V.Šapoka. Ministras taip pat užsiminė ir apie akcizų didinimą. Jo teigimu, šiuo metu galima kalbėti tik apie nuoseklų akcizų didinimą tabakui, o kol kas kitų akcizų pakeitimų valdžia neplanuoja.
Naujas nekilnojamo turto (NT) mokestis
Pirmadienį paskelbtoje mokesčių reformoje taip pat numatoma apmokestinti kiekvieną nepagrindinį gyvenamąjį būstą.
Šiuo metu gyventojai moka NT mokestį, jeigu jo turimo nekomercinės paskirties NT turto vertė viršija 220 tūkst. eurų, tačiau nerukus ši tvarka keisis. Seimui ir prezidentei pritarus, bus įvedamas antro ir paskesnio būsto gyvenamosios paskirties NT apmokestinimas.
Turtas bus apmokestinamas nuo „pirmo euro“ – 0,3 proc. tarifu (iki 220 tūkst. eurų vertės), viršijančiai vertei būtų taikomas progresinis mokestis. Būtina pabrėžti, kad sodo namelių, sodybų, garažų, sandėliukų ir pan. apmokestinimas nesikeičia.
„Kalbant apie NT jau matėme iš komentarų, kad žmonės suka galvą, kaip išvengti mokesių. Kas keičiasi? Keičiasi tai, kad papildomas, antras, trečias ir kitas gyvenamosios paskirties turtas yra apmokestinamas 0,3 proc. tarifu, jei to turto bendra vertė, kuris yra gyvenamosios paskirties, neviršija 220 tūkst. eurų“, – pabrėžė V.Šapoka.
„Niekas nesikeičia tiems, kurie turi vieną NT turtą, neįskaitant garažo ir kitų negyvenamosios vietos patalpų“, – sakė finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Bus siekiama, kad visi įstatymų pakeitimai būtų įgyventi dar pavasario Seimo sesijoje, o įsigaliotų jau nuo 2019-ųjų. Kalbanti apie tai, kaip toks mokestis paveiks NT nuomos rinką, kalbėti sunku, tačiau, kaip sakė V.Šapoka, jis neabejoja, kad mokestis pristabdys NT burbulo kilimą.
Kovos su šešėliu
Kalbant apie šešėlį, Vyriausybė verslui siūlo pradėti nuo balto švaraus lapo.
„Siūlome verslui pradėti nuo balto lapo. Bus skirtas vienkartinis 6 mėn. laikotarpis per kurį įmonės galės sumokėti mokesčius išvengiant visų baudų ir pradėti viską švariai ir atsakingai“, – sakė V.Šapoka.
Anot jo, įmonės, kurios turi rimtų pažeidimų ir kurios draugauja su šešėliu, sunkiai gaus finansavimą iš bankų.
„Sistema visa jau sugalvota. Mokesčių inspekcija jau turi patikimus duomenis apie juridinius asmenis, o ta informacija taps prieinama. Bankai, prieš išduodamai kreiditus, turės įvertinti tą informaciją“, – apie naujas sankcijas ir kovą su šešėliu pasakojo ministras.
Taip pat piktnaudžiautojai negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
„Su šešėliu siūlome kovoti kompleksiškai, ne tik girežtinti baudas ar taikyti sankcijas, siūlome kurti paskatas žmonėms legaliai atsiskaityti už namų tvarkymą, statybos paslaugas, automobilio remonto paslaugas. Kad sistema būtų paprasta, užteks pasiimti išmanų telefoną ir nusifotografuoti čekį, o per metinę deklaraciją bus galima susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė ministras.
Vyriausybė ištraukti iš šešėlio planuoja apie 200 mln. eurų, o iš viso naujoms reformoms įgyvendinti per metus bus skiriama 600 mln. eurų.
