Paslaugų įkainojimo strategija „Mokėk, kiek nori“ leidžia pirkėjui mokėti už prekę ar paslaugą tokią kainą, kokią jis nori, gali ir yra pasiryžęs mokėti.
„Debifo“ vadovas Justas Šaltinis pasakoja, kad šiuo principu paremta įmonės kampanija viršijo visus lūkesčius ir atskleidė, kad Lietuvos verslas nesitikti finansinių paslaugų gauti nemokamai.
Už sąskaitų finansavimo paslaugą per 30 d. periodą „Debifo“ įprastai taiko konkurencingą 1–2,5 proc. palūkanų normą. Panašios paslaugų kainos vyrauja visoje rinkoje.
„Pradėję akciją tikėjomės, kad klientų, norinčių gauti paslaugas už dyką, bus daugiau. Ir nors įmonės kruopščiai skaičiuoja savo pelną ir ieško galimybės mokėti mažiausią įmanomą kainą, tačiau dauguma verslininkų galiausiai išreiškė norą susimokėti bent dalį paslaugos kainos.
Dažniausiai rinktasi mokėti 0,3–0,5 proc., t. y. kainą, kurią klientai bankuose moka už sąskaitos priėmimą ar administravimą. Taigi – dauguma įmonių pasiryžusios mokėti už paslaugas, nes supranta, jog mes – taip pat pelno siekiantis verslas. Turiu prisipažinti, kad tokios verslo empatijos kitam verslui nesitikėjome“, – pasakoja J. Šaltinis.
Ši kampanija padėjo vienai inovatyviausių finansinių technologijų įmonių Lietuvoje išsiaiškinti, kokia kainodara – palankiausia smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVV) bei patraukti naujų klientų dėmesį.
„Nors pasaulyje išlieka žemų palūkanų normų aplinka, norėjome detalesnių įžvalgų. Be to, siekėme atkreipti dėmesį į sąskaitų finansavimo paslaugą ir sukurti patogias sąlygas, kurios leistų potencialiems klientams susipažinti su mūsų paslauga, sužinoti, kaip ji veikia ir kokią naudą gali atnešti. Šis tikslas buvo pasiektas“, – pasakoja J. Šaltinis.
Nors Lietuvoje „Debifo“ tapo pirmąja įmone, išbandžiusia „Mokėk, kiek nori“ principą, pasauliniame finansų sektoriuje tokių pavyzdžių – ne vienas.
Tarp ryškiausių – JAV investicinės bendrovės „Aspiration“ kampanija, kurios metu klientai ne tik galėjo mokėti už paslaugas, kiek nori, bet ir gavo „Aspiration“ pažadą, kad nuo kiekvieno uždirbto dolerio 10 centų bus paaukota labdaroms organizacijoms, kovojančioms su skurdu.
„Mokėk, kiek nori“ kainodarą pasitelkė ir „Payday“ programėlė, tokiu būdu apmokestinusi greitąjį kreditą, kurį darbuotojas gali gauti, jeigu darbdavys vėluoja sumokėti atlyginimą.
Investavimo konsultacijų įmonė „Corporate Bridge Group“ iš Indijos taip pat pritaikė šią strategiją savo individualaus konsultavimo apie investavimą į nekilnojamąjį turtą paslaugai.
Kaip pastebi J. Šaltinis, „Mokėk, kiek nori“ kainodara paslaugų versle pirmiausia leidžia įmonėms pademonstruoti pasitikėjimą savimi ir savo paslaugomis bei pritraukti naujų klientų. „Šis principas taip pat signalizuoja, kad siūloma paslauga yra naudinga ir verslas ją teikia tikėdamasis ne vien pelno“, – sako J. Šaltinis.
