Kaip neseniai agentūrai „Bloomberg“ sakė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkas Peteris Putninis, Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos paskatino Latvijos bankus nutraukti santykius su patekusiais į juodąjį sankcijų sąrašą Rusijos piliečiais ir šios šalies organizacijomis.
Latvijos bankai dabar nesidžiaugia ne tik sankcijų sąrašuose figūruojančių asmenų lėšomis, bet ir apskritai rusais.
Dabar jie dažnai atsisako tvarkyti sąskaitas ar vykdyti bankines operacijas, teigia bendrovės „VK (valdančioji kompanija. – Red.) Teisė ir Verslas“ („UK Pravo i Biznes“) vadovaujantis partneris Aleksandras Pachomovas.
Kai kurių Rusijos piliečių – naudos gavėjų (čia: asmenų, kurių naudai emisijos bankas išleidžia dokumentinį akredityvą. – Red.) prašoma uždaryti sąskaitą ir pervesti kompanijos pinigus į kitą banką. Kitiems tiesiog blokuojami pinigai, kol bus išsiaiškinta jų kilmės istorija“, – konstatuoja ekspertas.
Dar visai neseniai Baltijos šalyse kitaip buvo žiūrima į nerezidentų lėšas. Lietuvos ir Latvijos bankai buvo vieni iš lojaliausių (suprask: neperžengiantys teisėtumo ribų. – Red.) Europoje banko sąskaitų atidarymo klientams ir bankinių operacijų vykdymo požiūriu. Įskaitant ir „compliance“ (atitikties) procedūras (atitikties kontrolės – atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės. – gazeta.ru pastaba), pažymi A.Pachomovas.
Rusijos verslininkai dabar su širdgėla prisimena, kaip anksčiau beveik bet kuri lengvatinio apmokestinimo („ofšorinė“) bendrovė galėdavo atidaryti sąskaitą Latvijos bankuose už kelis šimtus eurų. Ir niekas neužduodavo nereikalingų klausimų apie nesuprantamus pinigų pervedimus, teigia straipsnio autorės.
„Teritorinis artumas, galimybė gauti leidimą gyventi ir lojali bankų sistema Baltijos valstybes darė gana patraukliomis Rusijos verslui“, – sako A.Pachomovas.
Dėl to iki to laiko, kol buvo pradėtas Baltijos šalių bankų sektoriaus „apvalymas“ (analogiški procesai, pavyzdžiui, vyksta ir kaimyninėje Estijoje), pagal nerezidentų ir rezidentų indėlių proporciją Latvija pirmavo Europos Sąjungoje, aplenkusi net Kiprą, sako kompanijos „Finam“ analitikas Aleksejus Korenevas.
Tačiau viskas pasikeitė vasario mėnesį. Latvijos bankai ir anksčiau buvo kaltinami dalyvavimu pinigų plovimo schemose, tačiau 2018 metais šių kaltinimų tapo nebeįmanoma ignoruoti.
Amerikiečiams spaudžia
Vasario pabaigoje trečiasis (pagal turimus aktyvus) didžiausias privatus Latvijos bankas „ABLV“ pranešė apie savilikvidavimą. Priežastis – JAV iždo departamento kaltinimai pinigų plovimu ir įtartinų sandorių sudarymu, įskaitant sandorius su asmenimis, kurie „susiję su politine korupcija“ Rusijoje ir Ukrainoje.
Plūstelėjus indėlininkams, dėl ko kredito organizacija neteko ne mažiau kaip 600 mln. eurų, bankas tiesiog nebegalėjo dirbti. Pasak ekspertų, apie 80 proc. banko klientų buvo nerezidentai.
Kilus skandalui dėl įtartinų nerezidentų sandorių nuo pareigų buvo nušalintas kyšininkavimu įtariamas Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius.
„Atskiri bankai „troško kraujo“, kad Latvijos bankas netrukdytų jiems daryti verslą su nerezidentais, jiems svarbu pašalinti Latvijos banko vadovybę ir toliau tęsti verslą su nerezidentais“, – aiškino televizijos kanalo LTV1 eteryje pats I. Rimševičius.
Dabar Baltijos šalių valdžios institucijos ir bankai visomis išgalėmis stengiasi atsikratyti nerezidentų lėšų. Kaip kovo mėnesį pareiškė Latvijos finansų ministras, per artimiausius šešis mėnesius užsieniečių indėlių dalis šalies bankuose sumažės nuo 34 iki 5 procentų.
Balandžio 26 dieną Latvijos Seimas taip pat priėmė įstatymą, draudžiantį bankams aptarnauti „bendroves – vėjo pamušalus“ (suprask: fiktyvias bendroves. – Red.), kurių, pasak Finansų ministerijos, šalyje yra daugiau nei 20 tūkstančių.
Sprendžiant iš verslininkų komentarų internete, po tokio pareiškimo bankai pradėjo nebeaptarnauti daugelio NVS šalių kompanijų. Iš kitų pradėjo imti mokestį už abonentinį aptarnavimą ir dokumentų nagrinėjimą. Kai kurie verslininkai gavo laiškus, kad jų bendrovė įtraukta į fiktyvių bendrovių sąrašą.
Pasak agentūros „Bloomberg“, jau vasario viduryje indėliai Latvijos bankuose sumažėjo 2,5 mlrd. eurų. Dėl priimtų nutarčių nerezidentų sąskaitos Latvijoje sparčiai mažėja, bet pasakyti, kokiais tempais ir kiek šiuo metu ten liko Rusijos pinigų – neįmanoma, sako A.Korenevas.
Žinoma, susiklosčiusioje situacijoje didelė dalis Rusijos bendrovių ir firmų iš NVS šalių, tvarkiusių savo darbo reikalus per Baltijos šalių kredito įstaigas, paskubomis palieka regioną, perkeldamos pinigų pervedimo ir kitas finansines operacijas į jurisdikcijas, kurios yra labiau lojalios toms finansinėms operacijoms, kurios galėtų sulaukti didesnio reguliavimo institucijų dėmesio, pažymi jis.
Pasak jo, dalis pinigų srautų pasuko į žinomas Europos lengvatinio apmokestinimo zonas, pavyzdžiui, Liuksemburgą ar Lichtenšteiną, dalis – į pripažintas pasaulines „ofšorines“ zonas, tokias kaip Kaimanų salos, dalis, pavyzdžiui, į Gruziją.
Sunkiausia verslininkams ir kompanijoms, kurios glaudžiai bendradarbiavo verslo srityje su Baltijos šalių partneriais ir aktyviai veikia šiose šalyse. Jie, be abejo, darys viską, kas įmanoma, kad „liktų“ ir nesukeltų įtarimų tikrinančioms ir kontroluojančioms institucijoms, mano A.Korenevas. Pavyzdžiui, tai galima padaryti, gavus Latvijos pilietybę.
Jūrmalos paplūdimiai nebetraukia
Tenka pastebėti, kad rusai patiria sunkumų Baltijos šalyse ne tik su sąskaitų aptarnavimu. Anksčiau nekilnojamasis turtas Latvijoje tarp rusų turėjo didelę paklausą: Rusijos piliečiai ypač aktyviai pirko butus ir namus Rygoje ir Jūrmaloje, sako kompanijos „Inkom-Nedvyžimost“ antrinės rinkos departamento direktorius Sergejus Šlomas.
Anot eksperto, visų pirma pirkėjus traukė žema kaina. Pavyzdžiui, Rygoje butai buvo parduodami už 20 tūkst. eurų, o Maskvoje už tokią sumą nenusipirksi net kambario.
„Palyginti su tuo, koks buvo susidomėjimo Latvija škvalas 2011–2013 metais, dabar, galima sakyti, kad paraiškų pirkti nekilnojamąjį turtą čia beveik nėra, nors anksčiau per dieną būdavo po 5 paraiškas įsigyti verslo klasės būstą po 3000–4000 eurų už kvadratinį metrą“, – sako tarptautinės nekilnojamojo turto agentūros „Tranio.Ru“ vadovas Georgijus Kačmazovas. Pasak eksperto, dabar paklausa sumažėjo maždaug 75 procentais.
Didelis nekilnojamojo turto turėjimo Latvijoje privalumas rusams buvo tas, kad „mūsų (suprask: Rusijos. – Red.) piliečiai taip pat galėdavo kreiptis dėl leidimo gyventi Latvijoje ir gauti Šengeno vizą, kuri suteikdavo jiems galimybę be kliūčių keliauti per ES šalis“, – sako S.Šlomas.
Pagal įstatymą, įsigijus Latvijoje nekilnojamojo turto už 250 tūkst. eurų, galima gauti leidimą gyventi. Ši programa veikia ir dabar, tačiau, pasak ekspertų, pateikdami dokumentus rusai dažnai susiduria su sunkumais.
Be to, reikia išlaikyti latvių kalbos egzaminą. Investuotojas taip pat turi įrodyti lėšų, už kurias įsigyjamas nekilnojamasis turtas, finansinį grynumą. Todėl dabar neįmanoma sumokėti už perkamą turtą iš „ofšorinių“ bendrovių sąskaitų, tvirtina ekspertai.
Be to, rusams ne visada pavyksta parduoti nekilnojamąjį turtą Latvijoje be papildomų mokesčių. Kaip sakė portalui gazeta.ru viena rusė, kuris pardavinėjo butą, šalyje daugeliu atvejų taikomas nekilnojamojo turto pardavimo mokestis.
„Butą aš nusipirkau prieš 15 metų, ir kai jį pardaviau ir pirkau naują butą Latvijoje už tą pačią kainą, nekilnojamojo turto ekspertai man pasakė, kad šiuo atveju visi nerezidentai yra atleidžiami nuo pajamų mokesčio. Tačiau praktikoje pasirodė, kad turiu sumokėti 2000 eurų mokestį, kai kadastrinė buto vertė yra 16 tūkst. eurų. Kaip man paaiškino, šis mokestis galioja Rusijos piliečiams, o kitų šalių piliečiams jo mokėti nereikia“, – sakė moteris.
Kaip teigia teisinės įmonės „BMS LawFirm“ mokesčių praktikos vadovas Davidas Kapianidzė, pagal Latvijoje galiojančius teisės aktus paprastai nekilnojamojo turto pardavimo mokestis sumokamas, jei tas turtas priklausė su teise valdyti mažiau nei metus. Tokiu atveju pajamų mokesčio dydis bus 24 proc. gauto pelno – objekto pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo.
Turbūt paskutinis Latvijos valdžios žingsnis, kuris galutinai palaidos buvusią rusų meilę Rygai, bus leidimo gyventi išdavimo perkant nekilnojamąjį turtą atšaukimas. Ši tema šiuo metu aktyviai aptariama.
Pasak gazeta.ru, alternatyva Latvijai gali tapti, pavyzdžiui, Graikija. Graikijoje galima nusipirkti vilą žymiai pigiau, ir biurokratinių problemų su leidimu gyventi bus mažiau, o štai Latvijoje nuolat turi pratęsti leidimą gyventi, sako G. Kačmazovas.
Ekspertai teigia, kad Latvija, be abejo, patiria didelių nuostolių dėl šio valymo. Mąstyti apie tai, kaip reikės kompensuoti nuostolius dėl pabėgančio kapitalo, valdžia pradės vėliau, baigia savo straipsnį Natalja Jeriomina ir Jevgenija Petrova portale „gazeta.ru“.
Parengė Leonas Grybauskas
