Paskelbė, kurioje Lietuvos dalyje algos kilo, o kur – krito

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmą šių metų ketvirtį sostinės regione buvo 1 000,3 euro ir, palyginti su 2017 m. ketvirtu ketvirčiu, išaugo 2,5 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 816,5 euro ir sumažėjo 0,2 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų pirmą ketvirtį buvo 183,8 euro.

Vidutiniškai darbuotojų šalyje 2018 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtu ketvirčiu, pagausėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vidutiniškai darbuotojų šalyje 2018 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtu ketvirčiu, pagausėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 1, 2018, 1:11 PM

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtu ketvirčiu, padidėjo Kauno ir Marijampolės (po 0,3 proc.) bei Vilniaus (2,5 proc.) apskrityse, šešiose apskrityse sumažėjo – nuo 0,5 proc. Alytaus iki 2,7 proc. Telšių apskrityje, o Klaipėdos apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis beveik nepakito.

Pirmą šių metų ketvirtį didžiausią – 1 000,3 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 703,1 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Darbo užmokesčio padidėjimą pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtu ketvirčiu, lėmė padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas) ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį kito panašiai kaip ir bruto, labiausiai – 2,6 proc. – išaugo Vilniaus apskrityje.

Per metus (2018 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmu ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 10 proc. – Kauno apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 6,9 proc. Tauragės iki 9,8 proc. Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 6,3 proc. Tauragės iki 9 proc. Kauno ir Vilniaus.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinta MMA ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas) bei kitos priežastys.

Bruto darbo užmokestis pirmą ketvirtį daugiausia augo Kėdainių rajono savivaldybėje.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pirmą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 24 savivaldybėse – nuo 0,1 proc. Alytaus rajono, Druskininkų ir Kaišiadorių rajono iki 3,6 proc. Kėdainių rajono savivaldybėje.

Pirmą ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 032,4 euro – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 137,2 euro viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai (629 eurus) uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,6 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 403,4 euro).

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo beveik visose savivaldybėse – nuo 2,6 proc. Biržų rajono iki 15,9 proc. Neringos, išskyrus Ignalinos rajono, Varėnos rajono bei Pagėgių savivaldybes, kuriose vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo atitinkamai 0,1, 0,2 ir 0,5 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2018 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtu ketvirčiu, padidėjo 7,7 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė išaugęs darbuotojų skaičius Klaipėdos (0,3 proc.), Šiaulių (0,4 proc.), Telšių (0,6 proc.), Vilniaus (1,1 proc.) ir Kauno (1,8 proc.) apskrityse. Kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,5 iki 3,4 proc.

Pirmą ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius išaugo 23 savivaldybėse nuo 0,3 iki 7,1 proc., kitose – sumažėjo nuo 0,2 proc. iki 26,6 proc. Lazdijų ir Molėtų rajonų savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 8,2 tūkst. (0,7 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo penkiose apskrityse nuo 0,4 proc. iki 2,4 proc. Kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 1,1 iki 4,7 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 24 savivaldybėse, labiausiai – 7,3 proc. – Vilniaus rajono savivaldybėje, o sumažėjo 36 savivaldybėse, labiausiai – 29,3 proc. – Pagėgių savivaldybėje.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.