Kokie gi reikalavimai iškelti Rusijos piliečiams, kurie yra atidarę sąskaitas Kipro bankuose?
Kipro bankų atitikties departamentų darbuotojai (tikrinantys, ar finansinės operacijos atitinka įstatymų reikalavimus. – Red.) pradėjo reikalauti iš sąskaitas pradėjusių asmenų paaiškinti per pastaruosius 15 metų vykdytų finansinių operacijų priežastis.
Tuo pačiu metu jie pradėjo vykdyti naują nerezidentų sąskaitų tikrinimo politiką ir ėmė reikalauti iš Rusijos piliečių paaiškinimų dėl pinigų pervedimų iš vienos savo sąskaitos į kitą. Dabar kiekvienas Kipro bankų klientas praktiškai turi turėti finansinių operacijų atitikties įstatymų reikalavimams istoriją.
Problemos Kipro bankuose gali paliesti apie 150 tūkst. sąskaitų, teigia finansų kompanijos „Alpari“ ekspertai.
Tokius reikalavimus vietos bankai nustatė po to, kai gegužę JAV iždo departamento atstovai apsilankė Kipre.
Šioje šalyje įsikūręs tarptautinis komercinis bankas „RCB Bank“ (įsteigtas 1985 metais, iki 2013 metų lapkričio vadinosi „Russian Commercial Bank (Cyprus)“. – Red.) pareiškė, kad po JAV iždo departamento atstovų susitikimo su Kipro reguliavimo institucijų pareigūnais visiems Kipre veikiantiems bankams buvo išsakytas JAV atstovų pageidavimas sustiprinti klientų lėšų kilmės ir vykdomų finansinių opercijų kontrolę. 46,29 proc. „RCB“ banko akcijų priklauso Rusijos bankui „VTB“. Dar 49.9 proc. akcijų priklauso Kipro kompanijai „Crendaro Investments Limited“, 3,81 proc. – Kipre registruotai kompanijai „Mitavra Limited“.
„JAV iždo departamentas siekia uždaryti visame pasaulyje kanalus, per kuriuos galėtų būti vykdomos nusikalstamos pinigų pervedimo operacijos, ir užtikrinti JAV sankcijų įgyvendinimo režimą“, – pabrėžė banko „RCB Bank“ ekspertai, pridurdami, kad tokie sugriežtinti reikalavimai taikomi ne tik Kipro bankų klientams iš Rusijos.
Visiems be išimties Kipro bankams taikomi vienodi tiek AML (angl. „anti-money laundering“ – „kovos su pinigų plovimu“) reikalavimai (visų klientų identifikavimo ir tikrinimo, jų pinigų kilmės šaltinių nustatymo reikalavimai), tiek ir KYC (angl. „know your customer“ – „pažink savo klientą“) reikalavimai (nustatyti kontrahento asmenį prieš vykdant finansinę operaciją). Kredito įstaigos pranešime teigiama, kad „RCB Bank“ griežtai vykdo tiek esamus, tiek reguliavimo institucijos naujai paskelbtus papildomus reikalavimus, tai veda prie to, kad daug potencialių klientų, pirmiausia tie, kurie nėra Kipro rezidentai, negali atidaryti sąskaitų banke arba susiduria su būtinybe jas uždaryti.
Kipras – mėgstamiausia Rusijos piliečių pinigų laikymo vieta. Savo lėšas jie čia perkėlė dėl įvairiausių priežasčių: mažų mokesčių, stabilios valiutos ir galimybės gauti pilietybę mainais už nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimą.
Dėl to daugelis rusų tapo kokio nors turto savininkais šioje saloje. Pavyzdžiui, 9,27 proc. banko „Bank of Cyprus“ akcijų priklauso milijardieriui Viktorui Vekselbergui, kuriam taikomos JAV sankcijos.
Leidiniui nepavyko rasti žmonių, galinčių pakomentuoti, kaip V.Vekselbergo verslą paveiks klientų tikrinimo procedūrų sugriežtinimas Kipro bankuose. Kompanijų grupės „Renova“ oficialus atstovas Andrejus Šoras pareiškė, kad „į tokius klausimus gali atsakyti tik pats bankas, bet ne akcininkai“. Savo ruožtu „Bank of Cyprus“ į „gazeta.ru“ užklausimą greito atsakymo nepateikė, persiųsdamas jį nagrinėti įgaliotam departamentui, teigia straipsnio autorės.
Portalas pastebi, kad Kipras – ne vienintelė šalis, kurioje rusiškas kapitalas džiaugsmo nebeteikia, ir primena apie „JAV finansų ministerijos emisarų“ apsilankymą Latvijoje, po kurio daugelis mūsų kaimynų bankų nutraukė santykius su Rusijos piliečiais ir organizacijomis, įtrauktomis į sąrašą asmenų, kuriems paskelbtos sankcijos.
„Kai kuriuos naudos gavėjus iš Rusijos Latvijos bankai paprašė uždaryti sąskaitas ir pervesti kompanijos pinigus į kitą banką. Kitiems tiesiog užblokavo pinigus, kol bus išsiaiškinta jų kilmės istorija“, – aiškino portalui „gazeta.ru“ valdančiosios kompanijos „UK Pravo i Biznes“ („VK Teisė ir Verslas“) vadovaujantis partneris Aleksandras Pachomovas.
„Dabar kalbama apie neužtušuotus JAV iždo departamento reikalavimus Kiprui laikytis apribojimų, vykdant JAV įstatymą „Dėl kovos su Amerikos priešais taikant sankcijas“ (angl. „Countering America's Adversaries Through Sanctions Act“ (CAATSA) – šį įstatymą prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė 2017 m. rugpjūčio 2 d. – Red.)“, – sako kompanijos „HEADS Consulting“ vadovaujantis partneris Aleksandras Bazykinas.
„Daryti spaudimą „ofšorams“ (lengvatinio apmokestinimo bendrovėms) Jungtinėms Valstijoms yra svarbiausias dalykas, kadangi dėl faktiško jų buvimo JAV sankcijų politika tampa neveiksminga, juk net ir šių metų pavasarį, pradėjus veikti automatinei keitimosi mokesčių informacija sistemai, sekti kapitalo judėjimą ir nustatyti „ofšorų“ veiklos galutinius naudos gavėjus tebėra nepaprastai sunku“, – sako ekspertas.
Daugiau nei 70 šalių pasirašė susitarimą su Rusija dėl keitimosi informacija apie mokesčius. Tačiau būtent JAV neprisijungė prie daugiašalio susitarimo, sakė anksčiau leidiniui duotame interviu Valstybės Dūmos finansų komiteto vadovas Anatolijus Aksakovas.
„Nors jie patys visur triukšmauja, rėkia, ragina kovoti su nusikalstamu keliu gautų pinigų plovimu, tačiau realiais veiksmais prie to, deja, neprisideda“, – cituoja A.Aksakovą straipsnio autorės.
Pasak A.Bazykino, Kipro vyriausybė dabar iš esmės atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: viena vertus, masinis rusiško kapitalo pasitraukimas ir aktyvų perkėlimas gali sukelti didelio masto ekonominę krizę šalyje, kita vertus, pyktis su JAV dabar niekas nenori.
Ekspertas pažymėjo, kad maždaug 60 proc. Kipro BVP sudaro bankų ir finansų sektoriuose sukuriama vertė, turizmui tenka tik 20 procentų.
„Iš 60 proc. nuo 15 iki 20 proc. sukuria organizacijos, vienaip ar kitaip susijusios su rusišku kapitalu. Jei prisiminsime 2012–2013 metus, kai Kipre buvo įsisiautėjusi bankų krizė, pačiais kukliausiais skaičiavimais, vietinių bankų sąskaitose gulėjo apie 35 mlrd. eurų, priklausančių turtingiems Rusijos piliečiams, ir apie 37 mlrd. Rusijos bendrovių ir bankų lėšų. Kada krizė pasiekė aukščiausią tašką ir užsienio kapitalas iš salos pradėjo bėgti, paramos Kiprui klausimas buvo sprendžiamas Rusijos vyriausybės lygiu, ir iš esmės vien tik dėl to, kad rusiškas kapitalas nesudrebėjo, Kipras šią krizę ištvėrė. Todėl rusiško kapitalo pasitraukimas Kipro ekonomikai – tai, galima teigti neperdedant, bus pabaigos pradžia“, – įsitikinęs ekspertas.
„Kol kas Kipro valdžios institucijos rodo kur kas didesnį lojalumą bankams, aptarnaujantiems rusus, nei Latvijos valdžios institucijos, – pastebi banko „BKF“ analitinio skyriaus vadovas Maksimas Osadčijus. – Pavyzdžiui, šių metų vasarį Latvijoje prasidėjo „savanoriškas“ banko „ABLV“, aktyviai dirbančio su nerezidentų lėšomis, likvidavimas“.
Analitikai jau laukia, kada JAV iždo departamentas ateis patikrinti ir į kitas jurisdikcijas, populiarias tarp rusų.
„Visur, kur tik kaip nors įmanoma daryti kliūtis atskiroms šalies bendrovėms ar asmenims, pakliuvusiems į sankcijinius sąrašus, naudojami visi galimi būdai“, – lieja apmaudą bendrovės „Finam“ analitikas Aleksejus Korenevas.
Kaip paaiškino leidiniui „gazeta.ru“ A.Aksakovas, atsižvelgiant į tai, kas dabar vyksta pasaulyje, galima tikėtis, kad JAV gali ateiti į bet kurią Europos šalį ir „apriboti jos suverenitetą“. Prognozuoti, kuri kita jurisdikcija atsidurs JAV akiratyje, jis nenorėjo.
Tačiau Rusijos ekspertai netiki, kad Latvijos arba Kipro veiksmai privers rusišką kapitalą grįžti į tėvynę.
„Vadinamųjų rusiškų pinigų sugrąžinimo į Rusijos finansų sistemą klausimo sprendimą pirmiausia nulems šių operacijų patikimumas ir patogumas Rusijoje“, – sako Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijos prie Rusijos Federacijos prezidento (RANChiGS) Finansų ir bankininkystės fakulteto Akcijų rinkos ir finansų inžinerijos katedros docentas Konstantinas Koriščenko. „Dabar negalima teigti, kad šios sąlygos tenkina sąskaitų turėtojus užsieno šalyse“, – pridūrė jis.
Parengė Leonas Grybauskas
