Seimas po pateikimo pritarė reformai, kuri lems pensininkų gyvenimą ateityje

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti mokesčių bei pensijos reformas. Kaip skelbiama įstatymo projekte, Seimui pritarus pensijų sistema keistųsi iš esmės. Bazinė pensija būtų perkelta iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, būtų keičiama papildomos pensijos kaupimo tvarka, atsisakoma 2 proc. mažinant „Sodros” tarifą.

Antradienis Seimui – karštų diskusijų diena. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Antradienis Seimui – karštų diskusijų diena. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jun 5, 2018, 2:30 PM, atnaujinta Jun 5, 2018, 3:56 PM

Seimui pritarus, numatomas pensijų įmokos dydis būtų – 3 proc. nuo kaupėjo pajamų ir 1,5 proc. iš valstybės biudžeto nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Po pateikimo pataisoms pritarta. Už pasisakė 56, prieš 14, o susilaikė 21. Toliau svarstoma bus birželio 21-ąją.

Probema – skurstantys pensininkai

Pensijų įstatymo projektų svarstymą pradėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jis teigė, kad reformas vykdyti būtina, nes dabartiniai pensininkai skursta, o problema turi būti sprendžiama šiandien.

„Prognozės rodo, kad demografinė duobė didėja, turime ieškoti sprendimų, taip pat dabartinė kaupimo sistema nėra palanki žmogui. Dėl to yra teikiamas sisteminis siūlymas, susijęs ir su mokesčių, ir su pensijų reformomis“, – posėdį pradėjo L.Kukuraitis.

Paklaustas, ar įstatymo projektas sprendžia demografines problemas, ministras laikėsi savo nuomonės.

„Pagrindinis klausimas, kiek bus dirbančiųjų, kurie mokės mokesčius, iš kurių bus išmokamos pensijos. Diversifikavimas, arba kitaip – rizikos išdalinimas biudžetui, jis sprendžia rizikos problemą, bet viskas priklauso ir nuo kitų valstybės sprendimų: kaip žmonės dalyvaus papildomame kaupime ir panašiai“, – sakė L.Kukuraitis.

Sistema tvarkyta ne kartą

Liberalė Aušrinė Armonaitė kalbėjo, kad per 15metų tai jau dešimtas pensijų kaupimo tarifas.

„Jeigu reformos pradžioje, kai Lietuvoje tik pradėjo veikti kaupimo sistema, turėjo žmonės galimybę pasirinkti iš 14 pensijų fondų, tai šiandien, atrodo, veikia penki ir tik trys gali mokėti anuitetus, jūs apskritai panaikinsite galimybę išsipirkti anuitetus, juos iškelsite į „Sodrą“.

Kaip jums iš šono atrodo, ar nėra taip, kad ši reforma nesukuria prielaidų dabar dirbantiems žmonėms sukaupti didesnę dalį ateičiai?“ – klausė parlamentarė.

Ministras į tai atsakė, kad apie 80 tūkst. šiuo metu yra išėję į pensiją ir jau turi teisę panaudoti privačiai fonduose sukauptas lėšas, tačiau tik 450 jų įsigijo anuitetą, t. y. teisę į pensiją. Anot jo, nuo pat pradžių pirma ir antra pakopos buvo priešinamos ir neaišku, ar žmonėms buvo naudos ar ne.

„Dabar siekiama padaryti, kad tai būtų papildančios viena kitą sistemos. Mes siūlome sprendimus, kurie ilgainiui neturėtų būti koreguojami, o užtikrintų tvarų sistemos funkcionavimą“, – sakė L.Kukuraitis.

Konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys sakė, kad be papildomų pinigų senėjimo procesui nė viena valstybė nesugeba išlaikyti pensijų pakeitimo normos (būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykis). Tuo tarpu, anot jo, Lietuva atima iš „Sodros“ 2 proc. ir jų nekompensuoja iš valstybės biudžeto.

„Apie kokios pakeitimo normos gerėjimą galime kalbėti? Sumažindami „Sodros“ įmokas ir taip mažas pensijas dar labiau mažiname“, – sakė R.J.Dagys.

„Kaip ir sakiau, į pensijų paketą žiūrime kaip į visumą – tiek „sodrinę“ dalį, tiek bazinę dalį, kurią perkeliame į valstybės biudžetą, tiek papildomą kaupimą. Šiuo atveju „Sodros“ įmoka mažėja, bet nebepervedama į pensijos fondus, ir ta netektis yra 60 mln. eurų, lyginant su dabartiniu biudžetu.

Ar tai išgelbėtų mūsų visą ateities pakeitimo normą? Negalime to sakyti, bet tai būtų investicija į ateitį“, – sakė L.Kukuraitis.

Pensinio amžiaus didinti neketina

Stasys Jakeliūnas taip pat teiravosi L.Kukuraičio dėl taip visų linksniuojamų „Sodros“ „lubų“. Jis klausė, kodėl PSD siūloma taikyti „Sodros“ „lubas“.

„Iš tiesų, jei visi kiti mokesčiai susiję su išmokų „lubomis", tai PSD to neturime, ir šis klausimas svarstytinas tolesnėse diskusijose komitetuose“, – nedaugžodžiavo L.Kukuraitis.

Tiesa, ministras užsiminė, kad didinti pensinio amžiaus kol kas nežada.

„Pensinis amžius kyla, netrukus vyrams ir moterims turėtų susilyginti iki 65 metų. „Sodros“ rezervas kaupiasi ir tai bus tas receptas, kuriuo mes galėsime amortizuoti ekonominius nuosmukius“, – sakė L.Kukuraitis.

Išskyrė problemiškas vietas

Valstietis Tomas Tomilinas kalbėdamas Seimo salėje išskyrė dvi problemiškiausias projekto sritis. Kaip pirmąją jis išskyrė 2 proc. „Sodros“ tarifo mažinimą. „Jis eina ne visai sulig mūsų ir rinkimų pažadais. Tokio pažado nebuvo“, – sakė jis.

Politikas taip pat įvardijo gyventojų pajamų mokesčio sistemos reformą, kurioje, pasak jo, yra labai keistas pasiūlymas plėsti NPD taikymo bazę, bet neskiriama pinigų paties NPD didinimui.

„Tai problemiškiausios mokesčių reformos vietos. Rekomenduoju apsvarstyti visus įmanomus variantus“, – sakė jis.

Seimo narė Gintarė Skaistė ragino balsuoti prieš ir teigė, kad naujoji pensijų sistema problemų neišspręs.

„Šis pakeitimas ne tik kad neišprendžia demografinių iššūkių, nesprendžia problemų, kurias mes turime, jis net sukuria papildomų problemų. Ir jeigu pasakoma A, bet nepasakoma B įgyvendinant reformą, tai laukiamo rezultato nebus“, – sakė G.Skaistė.

Pensijų reforma

Šiuo metu papildomos pensijos kaupimo formulė yra 2+2+2. Tai reiškia, kad 2 proc. nuo gaunamo atlyginimo moka pats kaupiantysis, 2 proc. atkeliauja iš „Sodros“, o dar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybė prideda iš savo biudžeto.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, pensijų kaupimas pasikeistų iš esmės. Ji būtų skaičiuojama formule 3+1,5. Tai reiškia, kad būtų naikinama „Sodros“ dalis, o pensija daugiausia priklausytų nuo paties dirbančiojo, kuris fondą turėtų papildyti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o dar 1,5 proc. nuo VDU atkeliautų iš valstybės biudžeto.

Dar vienas ne mažiau svarbus dalykas, kad naujoji reforma numato, jog pensijų fondai bus priversti savo administracinius įkainius mažinti perpus, iki 0,5 vidutinių metinės lėšų vertės. Taip pat bus mažinama minimali suma anuitetui įsigyti, o fondai taikys „gyvenimo ciklo“ strategiją.

Įstatymo projekte rašoma, kad tiems, kurie, kaip planuojama, prie papildomo pensijos kaupimo prisidės tik nuo 2019-ųjų iki 2022-ųjų, bus siūloma kasmet didinti pensijos kaupimo įmoką, pradedant nuo 1,8 proc. nuo gaunamų pajamų. Tie, kurie pageidaus, galės iškart skirti ir į fondą pervesti 3 proc.

Įdomu dar ir tai, kad gyventojai, kurių amžius bus iki 40 metų, bus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, tiesa, jie turės galimybę pasakyti „ne“, arba savo dalyvavimo pradžią tiesiog atidėti.

Fondai, į kuriuos bus automatiškai įtraukiami žmonės, gyventojams bus parenkami automatiškai.

Pildoma

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.