Diskusija nepraėjo be nesklandumų. Dėl valdančiųjų nenoro į ją pakviesti Lietuvos banko vadovo įsiutę opoziciniai konservatoriai ir liberalai paliko plenarinių posėdžių salę.
Tiesa, ekonomistai įsitikinę, kad kai kuriems sprendimams naujosiose reformose trūksta politinės valios, tačiau pripažino, kad tai vienas vidutinis žingsnis geresnės ateities link.
Dalis opozicijos paliko salę
Dar net nepradėjus diskutuoti apie siūlomą mokesčių reformą liberalas Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad į diskusiją nėra pakviestas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, nors tai turėtų būti padaryta.
„Vienaip ar kitaip, tai viena pagrindinių iš mūsų ekonominių institucijų. Aš kalbėjau su juo, jis galėtų ateiti ir dalyvauti. Bankas labai svarbi institucija, be jo – labai liūdnai atrodome“, – teigė K.Glaveckas, pridurdamas, kad keista, jog diskusijoje dalyvauja komercinių bankų atstovai, bet ne svarbiausiojo – Lietuvos banko. Konservatorius Jurgis Razma taip pat ragino, kad į diskusiją būtų pakviestas Vitas Vasiliauskas.
Andrius Kubilius Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio paaiškinti, kokia diskusija vyks Seime, nes kalbės tik premjeras, ministrai ir keletą kviestinių žmonių, kuriuos neaišku, kas nusprendė pakviesti.
„Opozicijai galimybės išsakyti savo nuomonę šitoje, vadinamojoje „diskusijoje“ – nenumatyta. Mes artėjame prie Rusijos Dūmos pavyzdžio, kur Grizlovas sakė kažkada, kad Dūma – ne vieta diskusijai“, – ironizavo konservatorius A.Kubilius, pridurdamas, kad Seimui bus dar kartą aiškinama tai, kas jau girdėta ir net klausimų nebus galima užduoti.
V.Pranckietis į tai atkirto, kad organizatoriai suplanavo tokią diskusiją, o kai opozicija organizuos ją, galės pasidaryti viską pagal savo norus.
Negana to, A.Kubilius teigė, kad kartu su Mykolu Majausku prašė, kad Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas būtų iškviestas į Biudžeto ir finansų komiteto posėdį, bet šio komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas tokį prašymą paneigė.
„Į Seimo salę taip pat negalime pakviesti, čia pranešimus daro tik kažkieno paskirti pranešėjai. Opozicija neturi jokios teisės. Aš tada siūlau paskelbti, kad kitą savaitę bus posėdis, kur galės pakviesti Lietuvos banko atstovą, kur galės pasisakyti opozicija. Jeigu to nesugebate padaryti, mes nematome reikalo klausytis šitų amžinų pamokslų“, – įpyko A.Kubilius.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas frakcijos vardu kreipėsi į valdančiuosius valstiečius ir klausė, ar jiems rūpi, kad opozicija nori girdėti ir kitokią nuomonę. „Pasirodo – nerūpi. Bandau įsivaizduoti, kaip Seime vyks svarstymas dėl mokesčio reformos“, – sakė E.Gentvilas.
Pasakęs, kad valdantiesiems nerūpi, ko nori pusė Seimo, liberalų lyderis pareiškė, kad jo vadovaujama frakcija palieka posėdį. Kartu su jais išėjo ir konservatorių frakcija.
Bandydamas suvaldyti situaciją valstietis Stasys Jakeliūnas teigė, kad į Lietuvos banko kompetencijas neįeina mokesčių ir pensijų sistemos politika, o jo atstovai pareiškė nuomones raštu.
Linkę į kompromisus
Posėdžiui prasidėjus Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė laukiamus pokyčius bei sakė, kad Vyriausybė yra linkusi į kompromisus.
„Esame įregistravę įstatymų pataisas, esame linkę diskutuoti ir svarstymo stadijoje, o iki priėmimo stadijos padaryti pačius geriausius sprendimus, nes sprendimų tikslas yra vienas – didinti mūsų žmonių pajamas, tapti konkurencingiausiais Baltijos šalyse pagal darbo apmokėjimo naštą ir stiprinti viduriniąją klasę“, – posėdį pustuštėję salėje pradėjo S.Skvernelis.
Mokestinius pakeitimus pristatė ir Finansų ministras Vilius Šapoka. Jis paminėjo, kad kol pasaulis vienijasi, dalis Seimo elgiasi dramatiškai.
„Šiandien ir Lietuvoje ir pasaulyje buvo pasakytos labai svarbios kalbos, kviečiančios ieškoti bendrumo, o salėje pamatėme dramatišką poziciją ir opozicijos, kuri pasidrinko šių kvietimų negirdėti. Šitame fone kalbėsiu trumpai, o gal ir pasikartosiu. Vos prieš savaitę kviiečiau statyti namą kartu, netąsyti kiekvienam patinkančią sieną į skirtingas puses“, – pradėjo V.Šapoka.
Jis teigė tikintis, kad mokesčių ekspertai išanalizavo visus siūlymus bei sąsajas su kitomis reformomis.
„Tikiu, kad parengė geriausią variantą, kuris reikalingas šiandien, ir reikalingas visai Lietuvai, o ne kažkuriai interesų grupei“, – pabrėžė jis.
Europos Komisijos atstovas: Lietuvai dar reikia daug ką nuveikti
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius taip pat pateikė nuomonę ir ragino Lietuvą nesustoti daryti pažangą, nes daug kur vis dar esame ES gale.
„Mes kasmet žiūrėdami į Lietuvos reformas darome kasmetines analizes ir dažnai bandome padėti valstybei savo patarimais, savo matymais. Pastaruoju metu dėl mokesčių matome, kad pajamos iš aplinkosaugos ir periodinio nekilnojamo turto (NT) mokesčių išlieka mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis“, – sakė jis,
Jo nuomone, vis dar yra būdų kaip išplėsti mokesčių bazę einant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui.
„Nors per kelerius metus buvo padaryta pažanga, PVM nepriemoka vis dar išlieka viena didžiausių ES“, – sakė EK atstovas.
Jis Lietuvai negailėjo ir gerų žodžių: „Lietuva imasi tolesnių veiksmų siekdama kovoti su šešėliu. Pastaruoju metu įgyvendintos priemonės jau duoda rezultatus. Dar labiau pagerinus mokestinių prievolių vykdymą padidėtų biudžeto pajamos ir mokesčių sistemos teisingumas“, – patarė jis.
Kalbant apie socialinę atskirtį, A.Pranckevičius sakė, kad čia matoma itin didžiulė bėda.
„Didelė žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis ir didelė pajamų nelygybė tebėra svarbus iššūkis Lietuvai, nes šie skaičiai vieni didžiausių Europoje. Jie kelia grėsmę socialinei sanglaudai ir gali paskatinti emigraciją“, – ant žaizdos lipo valdininkas ir pabrėžė, kad Lietuvai nuveikti reikia dar daug ką.
Palygino su kerpamomis avimis
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas apsilankęs Seimo posėdyje pradėjo nuo kerpamų avių ir bendresnių įžvalgų.
„Kas yra gera mokesčių sistema? Mano įsivaizdavimu, tai menas gerai nukirpti avį, kad ir avis būtų laiminga, ir vilnos būtų daug. Pastaruoju metu svarbiau darosi ne vilnos kiekis, o avies laimė, nes jei avis nelaiminga, ji kitąkart gali duoti ne tiek daug vilnos. Avys taip pat tampa mobilesnėmis ir gali pabėgti pas kitus šeimininkus. Mokesčių sistemos tikslas – padaryti avį laimingą, o visos šalys dėl to konkuruoja“, – pustuštei salei sakė Ž.Mauricas.
Kaip jis pasakojo, jo nuomone vienodas pajamas gaunantys asmenys turėtų mokėti panašaus dydžio mokesčius: Tos šalys, kurios turi tokią sistemą, jos ir daug mokesčių surenka, ir atlyginimai dideli bei avys laimingos“, – dar kartą palygino ekonomistas.
Tiesa, jo teigimu Lietuva šiuo metu yra iš tų šalių, kuri labiausiai apmokestina vaikus auginančias šeimas bei mažiausias pajamas gaunančius asmenis.
„Jie žymiai daugiau sumoka mokesčių negu, kad gauna naudos iš valstybės. Tai rodo, kad tas rūpinimasis – apsimestinis“, – sakė jis.
Kalbant apie naujųjų reformų pasiūlymas, ekonomistas sakė, kad jis jas vertina kaip mažą žingsnelį geresnės ateities link.
„Kalbant apie pasiūlymus, pateiktus šios mokesčių reformos, manyčiau, kad ji turi nemažą potencialą pagerinti mokesčių sistemos efektyvumą. Manau, kad tai vidutinio dydžio žingsnis link mokesčių sistemos efektyvumo ir vertikalaus teisingumo gerinimo“,- aiškino jis.
R.Lazutka: mokesčius reikia didinti
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė kalbėsęs apie tai, ko laukė opozicija, bet nesulaukė palikdami salę posėdžiui dar neprasidėjus. Pradėdamas kalbą jis išsikelė keletą tezių, kurios buvo susijusios su lietuvių gaunamomis pajamomis ir negailėjo aštresnių žodžių valdžios atstovams.
„Mano pagrindinės tezės tokios, kad mūsų gyvetojų pajamos yra priartėjusios prie Vakarų Europos gyventojų pajamų. Lenkiame vos ne visas Rytų Europos šalis, bet yra didžiulė nelygybė ir tai yra ne dėl silpnos ekonomikos, o dėl netinkamos mokesčių sistemos, kuri nesuteikia reikalingų pajamų socialinei apsaugai ir nemažina nelygybės, – kalbėjo profesorius ir pabrėžė, kad ekonomikos augimas savaime nesprendžia skurdo mažinimo problemos, tam reikia politinės valios.
Taip pat R.Lazutka pasisakė, kad mokesčių reikia rinkti ne mažiau, o kaip tik daugiau, mat didelė pajamų nelygybė būtent tai ir parodo. Tiesa, pensijų reformai jis taip pat turėjo priekaištų.
„Pensijos reformos kryptis yra pavojinga. Manau, kad ją reikėtų atidėti tam laikui, kai bus daugiau išmanančių ir daugiau besirūpinančių ne privačiu verslu, o valstybe“, – teigė jis ir pridūrė, kad ją vertina kaip antivalstybinę ir antisocialią.
Ekonomistas paskaičiavo, kad Lietuvoje pajamų nelygybė yra tokia didelė, kad Lietuva rikiuojasi antroje vietoje, tiesiai po Bulgarijos.
Įvardijo keturias problemas
Všį „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas kalbėjo, kad investicijų vertinimo patirtis rodo, kad investicijos ir struktūriniai fondai neveikia, kol nėra sąsajų su kitomis svarbiomis reformomis. Anot jo, ypatingai svarbi sąsaja su mokesčių reforma.
„Dabar artėja nauja finansų perspektyva, naujas laikotarpis, kai svarstomas Lietuvos vystymosi potencialas ir čia yra kelios svarbios problemos, kurios pasikartoja. Dabartinė Lietuvos esminė problema yra gerų darbuotojų trūkumas. Jeigu šita problema nebus sprendžiama – augimas stos“, – kalbėjo K.Maniokas.
Kaip dar vieną problemą jis įvardijo inovatyvumas ir ekonomikos struktūra. Sunkumus taip pat iš dalies lemia didelės socialinės ir pajamų nelygybės atskirties sąlygotas menkas socialinis kapitalas. Ketvirtąja problema K.Maniokas įvardijo platus viešųjų paslaugų ratas, kurį finansuoja gana ribotais finansiniais ištekliais.
„Mes turime valstybę, kuri turi daug įsipareigojimų, bet mažai pinigų įsipareigojimams finansuoti“, – sakė jis.
Kas keisis?
Vienas svarbiausių pokyčių – planuojami sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai „Sodrai“.
Tai iš esmės pakeistų lietuvių algalapių vaizdą, nes „ant popieriaus“ atlyginimas didėtų maždaug trečdaliu. Norint tiksliai sužinoti sumą, dabartinį savo atlyginimą reikėtų padauginti iš 1,28.
Tiesa, didėtų ne tik suma, kuri prisidėtų dėl darbdavio mokesčių dalies, lietuviai galėtų džiaugtis ir kiek didesniais į rankas gaunamais atlyginimais, nes po sujungimo darbo vietos apmokestinimas mažinant „Sodros“ tarifą mažėtų 2 proc.
Suprantama, kad pasikeitus sumai, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, turėtų keistis ir kiti tarifai. Planuojama, kad bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 VDU, maždaug iki 2100 eurų.
Perskaičiavus pagal naująją mokesčių sujungimo tvarką NPD kitąmet siektų 280 eurų. Tikimasi, kad bendrai dėl reformų VDU augs apie 50 eurų, o pokyčius pajusti turėtų apie 1 mln. dirbančiųjų.
Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus turėtų sumažėti 5,1 proc. Iš viso, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojamas 21 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmokos, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“.
Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento. Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei socialinio draudimo įmokos bus sujungtos, GPM tarifas nuo 15 proc. didėtų iki 21 proc. Jeigu tokie pakeitimai įsigaliotų, gyventojai deklaruodami pajamas galėtų susigrąžinti didesnę dalį sumokėtų mokesčių.
Tiesa, 15 proc. GPM tarifas liktų galioti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio nedarbo išmokoms, taip pat kitoms gyventojo pajamoms.
Taip pat planuojama keisti pensijų kaupimo tvarką. Įsigaliojus naujajai tvarkai, pensijų kaupimas pasikeistų iš esmės. Ji būtų skaičiuojama formule 3+1,5. Tai reiškia, kad būtų naikinama „Sodros“ dalis, o pensija daugiausia priklausytų nuo paties dirbančiojo, kuris fondą turėtų papildyti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o dar 1,5 proc. nuo VDU atkeliautų iš valstybės biudžeto.
Taip pat bazinė pensija būtų perkelta iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.
