Svarbu tai, kad šiandienos balsavimai taško įstatymų projektuose dar nededa. Kad naujoji papildomos pensijos kaupimo tvarką įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Svarstymo metu už įstatymų projektą balsavo: už – 66, prieš – 18, susilaikė – 17. Tai reiškia, kad Seimas naujiesiems pokyčiams po svarstymo pritaria.
Pavadino imitacija
Prieš svarstymą buvo įregistruoti 6 siūlymai. Parlamentarai, rytinėje posėdžio dalyje pradėję svarstyti pensijų reformą, nusprendė prie jos grįžti po pertraukos, kaip ir buvo numatyta darbotvarkėje.
Kaip rašė ELTA, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sakė, kad ankstesnė tvarka tebuvo pensijos kaupimo imitacija – žmogus tesukaupdavo kelis tūkstančius eurų, juos dažnai atsiimdavo kaip vienkartinę išmoką, o jo „sodrinė“ pensija dėl to mažėjo iki 10 proc.
Tiesa, Algirdas Sysas Seimo posėdžio metu siūlė atsisakyti automatinio žmonių įtraukimo į pensijų fondus, tačiau Seimas balsavimu tokią idėją atmetė.
„Jei nuskaitys man pinigus neprašius, fondas pasisavins mano lėšas. Manote, kad čia teisiškai viskas tvarkoje? Reikia braukti tuos dalykus“, – sakė Rimantas Dagys.
A.Sysas buvo nepatenkintas ir pensijų fondų įkainiais. Jis sakė, kad juos reikia mažinti. Komitetas tokiam siūlymui nepritarė, neigiamai nubalsavo ir parlamentarai.
Seimo narys Jonas Varkalys sakė, kad pensijų anuitetus turėtų mokėti ne tik „Sodra“, tačiau ir pensijų kaupimo bendrovės.
„Viskas turi būti pagal situaciją ir kur žmogui naudingiau. Anksčiau buvo net 5 įstaigos. Galima kalbėti apie bankroto atvejus, įmokas, išmokas už administravimą, bet manau, kad šiuolaikinis žmogus yra kompetetingas pasirinkti, iš kur jam gauti išmokas ir pats įsivertinti rizikas. Siūlome neapriboti jų tik „Sodra“, – sakė J.Varkalys.
Komitetas reformai pritarė
Pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) praėjusią savaitę pritarė pensijų reformai. Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) taip pat pritarė didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.
Pasak SRDK pranešimo, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 metų gruodžio 31 dienos, iki 2019 metų birželio 30 dienos galėtų pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Vyriausybė siūlė terminą iki kovo 1 dienos.
Į kovą – dėl anuitetų
Valdžios planus pensijų anuitetų platinimą perduoti tik „Sodrai“ kritikuoja rinkos dalyviai. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos teigimu, tai gali prieštarauti Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei.
Dėl to asociacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, o ši atlikusi tyrimą pareiškė, kad anuitetų atidavimas „Sodrai“ pažeistų įstatymus.
„Projekto nuostatos, net ir įtvirtinus dalyvių galimybę keisti pensijų kaupimo bendrovę ar fondą, atsisakyti dalyvauti kaupime, gali būti vertinamos kaip neproporcingai varžančios dalyvių (vartotojų) laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą dalyvauti ar ne pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis.
Atsižvelgiant į tai, siūlomi pakeitimai gali kelti abejonių dėl jų proporcingumo siekiamiems tikslams“, – buvo rašoma Konkurencijos tarybos atsakyme.
Kas keisis?
Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 procentinį punktą sumažinus „Sodros“ įmoką ir GPM tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.
Todėl kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus – jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o jie patys prisidės 4 proc. nuo atlyginimo (4+2 schema).
Tiems, kurie pensijų fonduose šiuo metu kaupia tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką arba iš viso nedalyvauja kaupime, numatomas penkerių metų terminas 4+2 schemos įmokoms pasiekti, tačiau jie turėtų ir galimybę iš karto pradėti kaupti maksimaliai.
Prie kaupimo antros pakopos gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.
Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus. Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.
Ketinama įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, per trejus metus laipsniškai sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 proc. vidutinės metinės lėšų vertės.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantiems gyventojams ketinama suteikti galimybę per du mėnesius atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, grąžinant sukauptas lėšas „Sodrai“ arba paliekant jas pensijų fonde.
Minimalią sumą pensijų anuitetui įsigyti ketinama sumažinti iki 10 tūkst. eurų, o pačių anuitetų platinimą perduoti išimtinai „Sodrai“.
Šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės.
