Nuo liepos 1-osios Vilniuje įsigaliojo miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos.
Jos dydis – 1 euras. Kaip dažniausiai įprasta, pagalvės mokestis bus skaičiuojamas pagal suteiktų nakvynių skaičių.
Šiuos pinigus turės rinkti atsakingi nakvynės vietų šeimininkai. Rinkliavos mokėti nereikės nepilnamečiams, neįgaliesiems.
Iki kitų metų išimtis taikoma ir didesnėms keliautojų grupėms – joms mokėti nereikės.
„Tokia praktika jau yra taikoma daugelyje Europos ir penkiuose Lietuvos miestuose. Turisto rinkliava renkama Amsterdame, Berlyne, Romoje bei daugelyje kitų miestų 17-oje Europos valstybių. Kai kuriuose miestuose toks mokestis siekia net iki 7 eurų.
Lietuvoje iki šiol rinkliava už nakvynę viešbučiuose buvo renkama penkiuose Lietuvos miestuose: Druskininkuose, Palangoje, Birštone, Trakuose ir Kaune.
Tokios rinkliavos galimybę šiuo metu svarsto ir Talinas“, – argumentus, kodėl verta apmokestinti Vilniaus svečius, dėstė „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.
Vilios oro bendroves
„Go Vilnius“ vadovė įsitikinusi, kad turistų rinkliava leis miestui įgyvendinti reikšmingus projektus, didinančius Vilniaus patrauklumą ir gerinančius turizmo infrastruktūrą, taip pat pritraukti naujų tiesioginių skrydžių.
„Privatus turizmo sektorius palaiko šį sprendimą, nes visi sutinka, kad tiek Vilnius, tiek visa Lietuva nepakankamai investuoja į tarptautinę rinkodarą.
Rinkliava sukurs finansavimo krepšelį, iš kurio bus investuojama į visiems rūpimus tarptautinės rinkodaros, turizmo infrastruktūros, susisiekimo gerinimo projektus.
Turistų atsiliepimų kol kas neturime, bet prognozuojame, kad neigiamos reakcijos neturėtų kilti. Palyginti su kitomis Europos sostinėmis, kuriose ši rinkliava yra įprasta, Vilniuje ji palyginti nedidelė“, – teigė „Go Vilnius“ vadovė.
Planuojama, kad 2019 metais galima tikėtis 1,27 mln. turistų ir 2,28 mln. praleistų naktų, todėl tikimasi, kad pribyrės apie 2,28 mln. eurų.
Viešbučių ir kitų nakvynės vietų (pavyzdžiui, nuomojamų butų) šeimininkai deklaracijas turės pateikti kiekvieno mėnesio pradžioje iki 10 dienos už praėjusį mėnesį surinktą rinkliavą, o sumokėti – iki 25 dienos.
Ilgainiui apsiprato
Keli Lietuvos miestai pagalvės mokestį renka jau ne vienus metus. Trakų rajono savivaldybė vietinę rinkliavą už naudojimąsi kurortinės teritorijos viešąja infrastruktūra taiko nuo 2013-ųjų.
Tuomet buvo nustatytas 2 litų mokestis už vieną nakvynę asmeniui, dabar jis siekia 0,6 euro. Trakai ilgainiui žengė dar vieną žingsnį – nuo praėjusių metų vietinę rinkliavą moka ne tik Trakų, bet ir viso rajono apgyvendinimo paslaugų teikėjai.
Kaip pasakojo Trakų rajono savivaldybės atstovė Sigita Nemeikaitė, didžioji dalis vietinės rinkliavos surenkama iš Lietuvos gyventojų, nes keliauti po savo šalį tampa vis populiariau ir net madinga.
„Pirmaisiais metais, kai buvo taikoma vietinė rinkliava, reakcijų buvo visokių. Tačiau laikui bėgant paslaugų teikėjai tapo sąmoningesni. Juolab kad vietinė rinkliava nėra naujiena pasaulio turizmo rinkose“, – pasakojo S.Nemeikaitė.
2013 metais Trakuose buvo surinkta beveik 10 tūkst. eurų, o 2017 m. – jau per 44 tūkst. eurų.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį deklaruota daugiau nei 14,5 tūkst. eurų.
S.Nemeikaitė pasakojo, kad, pavyzdžiui, 2016-aisiais surinktos lėšos buvo investuotos į naujo dviračių tako įrengimą Galvės ežero pakrantėje. Jis buvo nutiestas nuo Trakų sporto bazės ir susijungė su dviračių taku, įrengtu kelyje į Užutrakį.
Taip pat buvo nutiesta apie 400 metrų vaizdingo paežerės tako atkarpa, tinkama naudotis ir dviratininkams, ir pėstiesiems.
„Pernykščiai ir šiųmečiai pinigai dar neišleisti, jie kaupiami ir bus panaudoti įgyvendinant naują turizmo infrastruktūros projektą – dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimą nuo Trakų pusiasalio pilies iki autobusų stoties bei prie Totoriškių ežero“, – aiškino savivaldybės atstovė.
Renka septynerius metus
Vietinė rinkliava už naudojimąsi Druskininkų kurorto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra įvesta nuo 2011 metų. Dabar tenka mokėti eurą už vieną nakvynę vienam asmeniui.
Kaip sakė Druskininkų savivaldybės administracijos atstovė Diana Sinkevičiūtė, kasmet yra surenkama apie 800 tūkst. eurų.
„Rinkliavos nauda labai akivaizdi, lėšos tikslingai naudojamos lygiomis dalimis Druskininkų viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurorto turizmo rinkodarai“, – aiškino D.Sinkevičiūtė.
Pajamos smarkiai išaugo
Palanga nuo 2012 metų birželio nustatė 1 lito rinkliavą, kuri nepakito ir 2015 metais šalyje įvedus eurą ir sudarė 30 euro centų.
Pagalvės mokestis daugiau nei tris kartus – iki euro – padidėjo nuo 2016 metų balandžio, kai Palangos savivaldybė nusprendė rinkliavos dydį suvienodinti su Druskininkais ir Birštonu.
Kol rinkliava siekė litą arba 30 euro centų, per metus buvo surenkama nuo 204 iki 216 tūkst. eurų.
Biudžeto pajamos iš šios rinkliavos gerokai padidėjo rinkliavai išaugus tris kartus: per 2016 metus buvo gauta apie 530 tūkst. eurų, o praėjusiais metais – apie 603 tūkst. eurų.
Šios pajamos patenka į bendrą miesto biudžetą, bet savivaldybė teigia jas naudojanti kurortui populiarinti ir naujiems infrastruktūros objektams įrengti.
Pagal sutartį su regiono savivaldybėmis kurortas 5 metus dotuoja naujų skrydžių į Palangos oro uostą rinkodarą. Be to, prie jūros įrengtas Vaikų žaidimų parkas, vienoje miesto centrinių aikščių – grojantis fontanas.
Patirtis – trys dešimtmečiai
O štai Neringa pinigus iš atvykėlių renka jau apie 3 dešimtmečius. Pagrindinis rinkliavos tikslas – reguliuoti automobilių srautus.
„Pas mus labai trūksta vietų automobiliams statyti, ypač tai išryškėja vasaros metu. Rinkliava – priemonė skatinti atvykimą kitokiomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, laivais, viešuoju transportu“, – aiškino Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė.
Kita vertus, surinkti pinigai padeda plėtoti ir palaikyti kurorto infrastruktūrą.
„Neringoje gyvenamąją vietą deklaravo kiek daugiau kaip 4,8 tūkst. gyventojų, bet kurortą aplanko apie 700 tūkst. lankytojų, tad infrastruktūros priežiūra vien savivaldybės biudžeto sąskaita būtų sunkiai pakeliama.
Už surinktas lėšas prieš kelerius metus galėjome atnaujinti Nidos keleivinį uostą, įrengti jame daugiau švartavimosi vietų. Dabar didelė mūsų bėda yra viešieji tualetai, kurių labai reikia išaugus vienadienių lankytojų iš kruizinių laivų skaičiui.
Tam irgi turi padėti rinkliava. O kur dar gėlynų ir mažosios architektūros priežiūra“, – vardijo S.Vaišvilaitė.
Neringa skelbia pernai iš vietinės rinkliavos susižėrusi 1,947 mln. eurų. Savarankiškai į Neringą atvykstantiems žmonėms, nelygu automobilio tipas ir metų laikas, mokestis siekia 5–30 eurų.
Papildomos išlaidos
Paryžius. Vaikams iki 13 metų mokėti nereikia. Kitiems mokestis siekia nuo 20 centų (kempinguose) iki 1,5 euro (viešbučiuose) per dieną.
Viena. 3,02 proc. nakvynės kainos.
Praha. 0,6 euro už dieną.
Berlynas. Miesto mokestis sudaro 5 proc. viešbučio kambario kainos. Kitame Vokietijos mieste – Frankfurte – jis siekia 2 eurus kiekvienam žmogui už naktį. Mokesčio nereikia mokėti keliaujant verslo reikalais, tačiau reikia įrodyti, kad tai dalykinė kelionė.
Atėnai. Turisto mokestis siekia nuo 0,5 iki 4 eurų, nelygu nakvynės vietos tipas.
Lisabona. Euras už kiekvieną nakvynę. Jei apsistojate ilgiau nei 7 dienoms, po savaitės mokėti nebereikia. Mokestis netaikomas vaikams iki 13 metų.
Budapeštas. 4 proc. nuo kambario kainos.
Roma. Mokestis – nuo 3 iki 7 eurų.
Barselona. 0,45–2,5 euro už naktį, nors Ispanijos sostinėje Madride jokie mokesčiai nerenkami.
Maljorka. Rinkliava siekia nuo 2 iki 4 eurų, keliaujantiems kruiziniu laivu – 2 eurai už dieną. Vaikams iki 16 metų mokėti nereikia. Maljorkoje viešint daugiau nei 9 dienas taikoma 50 proc. nuolaida.
Tunisas. Tunise ir Džerbos saloje pagalvės mokestis bus įvestas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Kiekviena naktis apmokestinama nuo 0,5 iki 1,5 euro, nelygu viešbučio kategorija.
