Kinija jau yra paskelbusi apie planus atsakyti proporcingais tarifais amerikietiškoms prekėms. Į tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas reagavo naujais grasinimais bei žadėjo apmokestinti kiniškų prekių už 450 mlrd. JAV dolerių. Tai sudarytų didžiąją dalį viso Kinijos eksporto į JAV.
D. Trumpo veiksmai jau daro įtaką ekonomikai – daugiau nei mėnesį kai kuriems JAV sąjungininkams galioja muito tarifai plienui ir aliuminiui.
Pastarųjų metalų kainos ėmė kilti ir įmonės ėmė jausti nerimą dėl investicijų bei svarstyti galimybę perkelti gamybą į užsienį, kad išvengti atsako prieš JAV eksportą.
Pats D. Trumpas sako, kad protekcionistinės priemonės yra skirtos sulyginti verslo sąlygas amerikiečių įmonėms, kurios esą turėtų tapti konkurencingesnėmis.
Muitai įsigalioja penktadienį
D. Trumpas iš pradžių žadėjo pritaikyti 25 proc. muito tarifą kiniškoms prekėms, kurių vertė sudaro 50 mlrd. JAV dolerių. Tokių veiksmų prezidentas ėmėsi dėl tariamai Kinijos vykdomų intelektinės nuosavybės vagysčių.
Tačiau kai kurių amerikiečių įmonių pareikalavimu, pirminis sąrašas buvo sutrumpintas iki 818 produktų kategorijų. Šių produktų vertė sudaro daugiau nei 34 mlrd. JAV dolerių.
Papildomame sąraše yra dar 284 produktų kategorijos, kurių vertė – 16 mlrd. JAV dolerių. Šioms prekėms muitai bus pritaikyti po papildomos peržiūros ir konsultacijų su visuomene, todėl apmokestinamų prekių suma dar gali kristi.
Muitai kirs plačiam kiniškų prekių spektrui, pavyzdžiui, automobiliams, radijo imtuvams, lėktuvų dalims ar kietiesiems kompiuterių diskams. Prezidento administracija šias produktų kategorijas pasirinko todėl, kad jos esą gavo daugiausiai naudos iš nesąžiningų Kinijos prekybos praktikų.
Pekinas Jungtinėms Valstijoms atsakys apmokestindamas importo už 30 mlrd. JAV dolerių. Atsakomosios Kinijos priemonės taip pat įsigalios penktadienį. Kinai apmokestins automobilius bei daugybę žemės ūkio ir maisto produktų, pavyzdžiui, sojos pupeles.
Likę tarifai, apmokestinsiantys dar 15 mlrd. JAV dolerių vertės importo, bus pritaikyti antrojoje fazėje, per kurią Kinija apmuitins naftos žaliavą, propaną ir chemikalus.
Be muitų taip pat verta atkreipti dėmesį į padidintą Kinijos investicijų priežiūrą Jungtinėse Valstijose, kuri, anot D. Trumpo administracijos, yra reikalinga ekonominiais ir nacionalinio saugumo sumetimais. Priežiūros padidinimas jau ėmė daryti įtaką investicijoms.
Ekonominis pavojus
Ekonomistai ne vieną mėnesį bandė perspėti dėl žalos, kurią gali padaryti agresyvi prekybos politika, išsivystanti į protekcionizmą. Anot specialistų, tokie veiksmai kels kainas ir sutrikdys pasaulines tiekimo grandines.
Tačiau D. Trumpo komanda į šiuos perspėjimus per daug dėmesio nekreipė – prekybos sekretorius Wilburas Rossas (Vilburas Rosas) tokius perspėjimus šią savaitę pavadino „pirmalaikiais ir, turbūt, gana netiksliais“.
Pats D. Trumpas anksčiau šią savaitę rašė, kad ekonomika šiuo metu yra „turbūt geresnė, nei bet kada anksčiau“.
Bet amerikiečių verslas vis garsiau kalba apie galimai liūdnas prekybos karo pasekmes.
Įtakingieji Amerikos prekybos rūmai paragino D. Trumpą pergalvoti savo veiksmus. Organizacija pabrėžė, kad atsakomieji tarifai dabar paveikia amerikietiško importo už 75 mlrd. JAV dolerių bei kelia grėsmę darbo vietoms šalyje.
Nors D. Trumpas nuolat džiaugiasi pranešimais apie dėl tarifų sukurtas darbo vietas plieno gamyklose, gamybos sektorius perspėja, kad dėl protekcionistinės politikos bus prarasta daugybė darbo vietų įmonėse, kurios gamina automobilius, automobilių dalis, buitinę techniką bei kitas prekes, kurių gamybai reikalingi importuojami komponentai.
Kai kurie tyrimai perspėja, kad dėl muitų karo gali būti prarasta net 400 tūkst. darbo vietų.
Garsusis amerikietiškų motociklų gamintojas „Harley- Davidson“ susilaukė aršios D. Trumpo kritikos po sprendimo dėl muitų iškelti dalį gamybos iš JAV.
Tačiau gamybos sektoriaus apklausos rodo, kad „Harley- Davidson“ nėra vieni ir kitos įmonės teigia, jog prekybos karo nežinomybė verčia jas atidėlioti investicijų planus.
