Dar pavasarį JAV neva nacionalinio saugumo sumetimais nusprendė apmokestinti importuojamą plieną ir aliuminį.
Tuo pasipiktinusios kitos valstybės bei Europos Sąjunga ne tik pradėjo ginčus Pasaulio prekybos organizacijoje, bet ir įvedė atsakomuosius muitus.
Antai ES apmokestino amerikietišką viskį, džinsus bei kitas prekes, tarp jų – motociklus. Todėl pastarųjų gamintojas „Harley-Davidson“ paskelbė iškelsiantis gamybą iš JAV, kad jo produkcija Europoje nepabrangtų drastiškai.
Ypač daug nesutarimų kilo su Kinija: JAV įvedė muitus 34 mlrd. dolerių (beveik 30 mlrd. eurų) per metus vertės iš šios šalies importuojamoms prekėms, o Pekinas atsakė tuo pačiu apmokestinęs, pavyzdžiui, amerikietiškas sojų pupeles.
Tačiau kai vieni toje pačioje barikadų pusėje džiūgauja, kiti sunkiai slepia nerimą.
Lydykla jau atgijo
„Dabar vėl turime vilčių“, – sakė Naujojo Madrido – nedidelio Misūrio valstijos miestelio – meras Dickas Bodis.
Daugelį metų merdėjusi aliuminio lydykla, įsikūrusi šio miesto pašonėje, nuo birželio vidurio atgijo ir iš jos kaminų vėl virsta dūmai. Atnaujinti verslą nuspręsta po to, kai Vašingtonas įvedė muitus importuojamam aliuminiui ir plienui.
Tačiau to paties Naujojo Madrido kavinėje „Jerry’s“, kurioje susitinka metalurgijos įmonės darbuotojai ir vietos ūkininkai, apie tai vengiama kalbėti.
„Žmonės nenori šnekėti apie prekybą. Geriau jau pasakoti apie derlių ir dar ko nors tikėtis“, – pasakojo sojų pupeles ir medvilnę auginantis Justinas Rone’as. Mat, skirtingai nei metalo apdirbimo sektoriaus darbuotojai, vietos ūkininkai dėl Vašingtono sprendimų jaučiasi pralaimėję.
Baiminasi dėl ateities
Kitaip ir negali būti, nes atsakydama į JAV valdžios sprendimus Kinija 25 procentų muito tarifu apmokestino daugybę amerikietiškų prekių, tarp jų – ir sojų pupeles, kurios iš esmės ir maitina šios valstijos žemdirbius.
Ūkininkai jas parduoda vietoje, o toliau Misisipe pupelės plukdomos į uostus, kraunamos į milžiniškus laivus ir gabenamos į užsienį. Kasmet eksportuojama apie pusę JAV užauginamo derliaus.
Maždaug ketvirtadalį jo anksčiau nupirkdavo kinai, tačiau nuo šiol vargu ar taip bus.
Be to, Misūrio žemdirbiai vis sunkiau randa pagalbininkų, kurie jiems padėtų nuimti derlių.
Nieko nuostabaus – juk laisvų darbo vietų yra kitur.
„Aš tuo džiaugiuosi, tačiau mes, ūkininkai, žiūrėsime, kas bus toliau“, – pasakojo J.Rone’as.
Ne visi skuba sveikinti
Užtat ant aliuminio gamyklos „Magnitude 7 Metals“ personalo vadovės Kathee Brown stalo guli gausybė pretendentų čia dirbti paraiškų, o jos telefonas netyla visą dieną. Dauguma darbuotojų čia kviečiami sugrįžti, nes jie yra darbavęsi anksčiau, kol 2016 m. gamykla buvo sustabdyta.
Kai kurie žmonės net pravirksta iš laimės, kai jiems pasiūlomas darbas. Naujiesiems įmonės savininkams čia reikia 465 darbuotojų, o pretendentų yra dvigubai daugiau.
Dar visai neseniai įmonėje dirbo tik keletas apsaugininkų.
Tačiau naujasis jos vadovas Steve’as Rusche’as tvirtino, kad gamyklą įsigijusi kompanija ne tiktai ją atgaivins, bet ir pasirūpins čia dirbančių žmonių ateitimi.
„Visa tai nebūtų buvę įmanoma be sprendimų dėl muitų, kurie priimti Vašingtone“, – džiaugsmo neslėpė S.Rusche’as.
Kitaip jaučiasi Neilas Priggelas, kuris anksčiau dirbo aliuminio lydykloje, bet ją uždarius kartu su broliu tapo ūkininkais.
„Kai kovą D.Trumpas paskelbė apie muitų įvedimą, pirmoji mintis buvo paprasta – „mes išgelbėti“. Bet dabar suprantu, kad reikia apginti ir žemdirbius“, – pasakojo N.Priggelas. („Faz.de“, ELTA, LR)
Europos Sąjunga ir Japonija suvienijo jėgas
„Siunčiame aiškią žinutę, kad esame prieš protekcionizmą“, – paskelbė ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas po to, kai vakar Europos Sąjunga ir Japonija pasirašė didelės apimties laisvosios prekybos susitarimą.
Skelbiama, kad taip bus sukurta 500 mln. gyventojų turinti laisvosios prekybos zona, kuriai teks beveik trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto.
Toks susitarimas pasirašytas būtent tuo metu, kai JAV prezidentas D.Trumpas provokuoja sąjungininkes ir priešininkes savo agresyvia „Amerika pirmiausia“ prekybos politika.
Vieni svarbiausių šios sutarties punktų yra tai, kad ES ketina atverti savo rinką Japonijos automobilių gamintojams, o Tokijas savo ruožtu žada daug lengviau įsileisti europietiškus maisto produktus.
