Tai atspindi ir naujausia Lietuvos banko (LB) užsakymu atlikta apklausa. Net du trečdaliai žmonių savo finansinę padėtį vadina gera ar bent vidutine, o bloga – maždaug trečdalis.
Suprantama, didesnes pajamas gaunančių asmenų grupėje šis rodiklis kur kas aukštesnis – gerai savo šeimų finansinę padėtį vertina beveik 90 proc. žmonių, uždirbančių ne mažiau kaip 900 eurų per mėnesį. Vadinasi, toks pajamų lygis jau leidžia Lietuvoje daugmaž normaliai jaustis, nors apklausa parodė, kad žmonės norėtų uždirbti daugiau.
Krinta į akis ir tai, kad per pastaruosius porą metų asmeninės gerovės vertinimo rodiklis smarkiai pakilo: teigiamų vertinimų padaugėjo maždaug 8 proc., o neigiamų sumažėjo 10 procentų.
Matyt, tai lėmė išaugusios algos, nors paprastai dauguma žmonių tvirtina, kad nepajuto arba beveik nepajuto, kad jos būtų didėjusios.
Vis dėlto apklausa atskleidė, kad iki 350 eurų uždirbančių žmonių dalis visuomenėje per porą metų sumažėjo kone per pusę – iki mažiau nei 10 proc., o gaunančių daugiau nei 900 eurų – išaugo nuo 22 iki 33 procentų.
Natūralu, kad sumažėjo teigiančių, jog jiems nepakanka pinigų net maistui. Tokių asmenų dabar 5 proc. (buvo 9). Nuo 29 iki 25 proc. sumažėjo ir sakančių, kad jiems nepakanka pinigų drabužiams.
Bet kitas tyrimo rodiklis – kokio dydžio alga tenkintų respondentus – parodė, kad žmonių lūkesčiai smarkiai viršija dabartinį darbo užmokestį. Net daugiau nei du trečdaliai apklaustų šalies gyventojų pareiškė, kad norėtų uždirbti ne mažiau kaip 1,5 tūkst. eurų.
Matyt, šis atotrūkis tarp norų ir realybės ir yra viena svarbiausių vis dar didžiulės emigracijos priežasčių – žinodami, kiek uždirba į Vakarus išvykę tautiečiai, ir tėvynėje dirbantys žmonės nori gauti ne ką mažiau.
Kita vertus, ir dabartinės algos jau leidžia lietuviams taupyti, nors tam įtakos, matyt, turi ir gerėjantis visuomenės finansinis raštingumas – vis daugiau žmonių ima planuoti savo pajamas bei išlaidas. Dabar taip elgiasi 82 proc. apklaustųjų, nors prieš ketverius metus tik mažiau nei pusė žmonių kontroliavo savo finansus.
Dabar teigia taupantys maždaug du trečdaliai namų ūkių. Didžioji jų dalis per mėnesį įstengia sutaupyti nuo 31 iki 150 eurų. Bet gerokai išaugo sutaupančių nuo 151 iki 300 eurų šeimų skaičius – prieš porą metų taip teigė 14 proc. namų ūkių, o šįmet – jau 20 procentų.
Gerai žinoma, kad lietuviai nuo seno itin vertina savus būstus. Tai patvirtino ir LB apklausa – beveik kas antram namų ūkiui patraukliausia investicija atrodo būtent į nekilnojamąjį turtą.
Nestebina ir tai, kad netgi 10 proc. žmonių rinktųsi investuoti į auksą ar meno dirbinius, prie kurių priskiriama ir juvelyrika. Tai atspindi tradicinį lietuvių mąstymą, kad pinigai nuvertėja, o auksas – amžinai vertingas turtas ir jo vertė tik kyla.
Tačiau netikėta tai, kad trečioje vietoje pagal patrauklumą investuoti atsidūrė virtualiosios valiutos. Jas rinkosi 5 proc. apklaustųjų. Tai itin rizikinga investavimo sritis, o rizikuoti atsargiais laikomiems lietuviams neturėtų būti būdinga.
Lietuvos bankas net paskelbė, kad toks susidomėjimas virtualiosiomis valiutomis kelia nerimą. Vis dėlto galima spėti, kad šią investavimo sritį labiau linkusi rinktis jaunoji karta, todėl didelio pavojaus žmonėms praganyti senatvei sukauptas santaupas nekyla.
Šis tyrimas atskleidė ir kokios ekonominio Lietuvos gyvenimo grėsmės žmonėms labiausiai kelia nerimą. Kaip ir buvo galima tikėtis, pirmoje vietoje – maisto produktų kainų kilimas.
Tai didžiausias ekonominis baubas 41 proc. šalies gyventojų.
Antras pagal svarbą žmonių finansinio nerimo šaltinis – augančios komunalinių paslaugų kainos. Jas, kaip keliančias didžiausią susirūpinimą, įvardijo 22 proc. žmonių.
Tai, atrodytų, nelabai pagrįstas vertinimas, nes kadaise kaip ant mielių kilusios ypač būsto šildymo kainos pastaraisiais metais stabilizavosi.
Ankstesniais laikais didžiulė gyventojų dalis buvo smarkiai įsiskolinusi už komunalines paslaugas, o dabar jos jau toli gražu nėra tokia baisi finansinė našta.
Tokius vertinimus galbūt galima paaiškinti ir iš ankstesnių laikų atėjusiu pirmiausia vyresnės kartos žmonių nerimu, kad jie neįstengs apmokėti komunalinių paslaugų, skolos didės ir kils grėsmė bene labiausiai vertinamam turtui – nuosavam būstui, ir vis keičiama komunalinių atliekų priežiūros tvarka, kuri realiai daug kam pabrangina šią paslaugą.
Kitos galimos grėsmės šeimų finansinei padėčiai, pavyzdžiui, nedarbas, augantys mokesčiai, didėjančios išlaidos vaikų priežiūrai, švietimui, medicinos paslaugoms, poilsiui, yra menkai pastebimos.
Net ir didėjant šeimų pajamoms lietuvių dėmesys tradiciškai krypsta į maisto ir komunalinių paslaugų kainas.
Galima sakyti, kad daugelio lietuvių vertinimams būdingas konservatyvumas, todėl net ir pripažindami, kad jų šeimos finansinė padėtis nėra prasta, jie vis vien po senovei skundžiasi sunkiu gyvenimu.
