Specialistai išsiaiškino, kad tie vaikai, kurie mokykloje gauna nemokamą maitinimą, baigę mokyklą renkasi profesines mokyklas, visai nesimoko arba pasirenka specialybes, kurios baigus studijas menkiau apmokamos. Pasak specialistų, valstybei reikia galvoti apie visos dienos mokyklas, skurdžiai besiverčiančios šeimos prašo fondo, kuris galėtų kompensuoti jų vaikų studijas.
Svajoja apie aukštąjį išsilavinimą
Halinos ir Antano Wojtechowskių šeimoje auga du sūnūs. Vienam – 14 metų, kitam – 10. Šeima sako neįsivaizduojanti, kaip reikės išleisti vaikus į mokslus.
„Norėčiau, kad vaikai turėtų ateitį. Nes jei dabar jiems nepadėsi, tai jie ateities neturės. Ir aš iš visų jėgų stengiuosi ir stengsiuosi. Bet jei ir dirbsiu, jų vis tiek negalėsiu išleisti į mokslus. Ir taip, viską, ką uždirbu, atiduodu vaikams“, – sakė berniukų mama Halina.
4 asmenų šeima turi išgyventi iš 400 eurų per mėnesį. Halina neslepia, kad vienas sūnus, kitąmet baigęs 10 klasių, planuoja eiti dirbti.
„Vyresnėlis jau sako: „Mama, aš eisiu dirbti“. Jis žada nebesimokyti, nes gyventi rajone, mums lengviau nei mieste. Reikėtų važiuoti, už keliones mokėti, čia mums lengviau, mieste būtų tikrai sunkiau“, – svarstė H. Wojtechowki.
Darius neslepia, kad norėtų mokytis toliau, o jau vėliau, po mokslų eitų dirbti.
Paklaustas, kokias studijas norėtų pasirinkti, jis sakė:
„Man patinka saugoti. Norėčiau saugoti ką nors. Reikia, kad patiktų darbas“, – sakė paauglys.
Skurdesni mokosi mažiau
Mokslo, studijų stebėsenos ir analizės centro specialistai tyrinėjo vaikų, mokykloje gavusių nemokamą maitinimą, pasirinkimus.
„Mažesnė jų dalis apskritai baigia mokyklą, o apie trečdalis neįgyja brandos atestato. Galbūt jie emigruoja, galbūt tiesiog nutraukia mokymąsi. Tuo tarpu tarp likusių šeimų brandos atestatų neįgyja tik 17 proc.“, – komentavo Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas.
Duomenys – iš savivaldybės
Tokie rezultatai nestebina ir mažesnių miestelių pedagogų. Jie sako, kad skurdžiau gyvenantiems vaikams trūksta motyvacijos. Matydami sunkiai besiverčiančius tėvus, vaikai nori kuo greičiau ištrūkti iš skurdo gniaužtų.
„Tikrai buvo tokių vaikų, kurie galėjo mokytis, galėjo baigti kolegiją ar universitetą, bet ėjo dirbti. Jie svajoja išvažiuoti į užsienį užsidirbti“, – kalbėjo Vilniaus rajono Zujūnų gimnazijos direktorius Marekas Pščolovskis.
Uždirba mažiau
Tyrimas parodė, kad net ir pasirinkę studijas, vaikai iš skurdesnių šeimų uždirba maždaug 12 proc. mažiau, nei jų bendraamžiai.
„Pastarieji gali ilgiau ieškoti darbo, kuris patiktų ir būtų geriau apmokamas. Tuo tarpu, vaikams iš vargingesnių šeimų, tenka priimti bet kokį pasiūlymą ir tik vėliau gali ieškoti karjeros galimybių“, – teigė G.Jakštas.
Specialistai sako, kad problemą išspręstų visos dienos mokykla, kurioje su skurdžiau gyvenančiais vaikais pedagogai dirbtų nuo ryto iki vakaro. Tėvai norėtų, kad valstybė jų vaikams daugiau padėtų ir finansiškai.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad problemą sprendžiama.
„Socialinės atskirties problemų sprendimas yra susijęs ne tik su švietimo politika. Tai didelė socialinės politikos dalis, paramos šeimoms dalis, ir net mokesčių reforma“, – komentavo ministrė.
