Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė tikisi, kad Vyriausybė įsiklausys į profsąjungų norą MMA didinti iki 450 eurų (iki mokesčių).
„Matome visas prielaidas mokėti 450 eurų. (...) Dėsime visas pastangas susitarti, tačiau jaučiame, kad šį kartą mūsų nuomonė yra argumentuota. Tikimės, kad Vyriausybė pagaliau atsisuks į žmogų“, – BNS yra sakiusi I.Ruginienė.
Siūlė sieti su NPD
Tačiau Vyriausybės pozicija dėl MMA lieka tokia pati – siūlo minimalią algą didinti iki 420 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė, kad Vyriausybė laikosi sykį visų pusių jau priimto susitarimo, kaip turėtų būti skaičiuojama MMA.
Į derybas darbdaviai atėjo su kompromisu – jie sutinka MMA kelti iki 420 eurų su sąlyga, kad iki tos pačios sumos bus padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
„Pateikiame vieną geriausių sprendimų – įvertinant situaciją regionuose, atsižvelgiant į tai, kad MMA tikslas – gerinti padėtį mažiausiai uždirbantiems, siūlome MMA didinti iki 420 eurų su sąlyga, kad iki 420 eurų bus padidintas ir NPD. Tos tvarkos siūlome laikytis nuolat“, – kalbėjo darbdavių atstovas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Liepą darbdaviai buvo linkę pritarti Vyriausybės siūlymui MMA didinti iki 420 eurų, o profesinių sąjungų atstovai siūlė 450 eurų. Darbuotojai savo ruožtu siekio MMA didinti iki 450 eurų ir toliau neatsisako, vis dėlto darbdavių siūlymui minimalią algą susisieti su NPD pritaria.
Reikia pusės milijardo
Tačiau tokia idėja netinka Vyriausybei. Kaip aiškino posėdyje dalyvavusi finansų viceministrė Miglė Tuskienė, jei NPD, kaip siūlo darbuotojai ir darbdaviai, būtų padidintas, jis šoktelėtų dvigubai. Tam biudžete reikėtų rasti dar pusę milijardo eurų. „NPD prilyginimas MMA viešųjų finansų prasme nėra realus“, – sakė M.Tuskienė.
Anot jos, Vyriausybė NPD yra numačiusi didinti po 100 eurų kasmet trejus metus paeiliui. Jau kitais metais šis dydis siektų 300 eurų, 2020-aisiais 400 eurų, dar po metų - 500 eurų.
Darbdavių atstovas S.Gailiūnas į tokią Vyriausybės poziciją sureagavo teigdamas, kad jei MMA padidinama nepakeliant NPD, Vyriausybė verslui pakels mokesčius.
„Tikėjomės kitokios Vyriausybės pozicijos dėl NPD“, – neslėpė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I.Ruginienė.
Po pertraukos persigalvojo
Tačiau po pertraukos darbdaviai pradėjo kalbėti apie tai, jog jie sutinka su Vyriausybe dėl to, kad MMA būtų didinama iki 420 eurų, o NPD jau siūlė ne suvienodinti su minimalia mėnesio alga, o šiam dydžiui rasti atitinkamą proporcingą indeksavimą.
„Išlaikome poziciją, kad NPD turi artėti prie MMA. Tačiau norime papildomos diskusijos, kokia tai galėtų būti dinamika“, – sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Pirmadienį Trišalėje taryboje susitarimo nebuvo – prieš MMA didinimo klausimo bus grįžta po dviejų savaičių.
Trišalės tarybos žodis dėl MMA didinimo yra patariamasis, galutinį sprendimą priima Vyriausybė.
Lietuvoje yra per milijonas dirbančiųjų. 130 tūkst. iš jų dirba daugiausia paslaugų sferoje, paprastai tai – jaunimas, dirbantis kvalifikacijos nereikalaujantį darbą.
Pernai MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.
Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas reglamentuoja, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
