Anot asociacijos LITBIOMA direktorės Vilmos Gaubytės, biokuro kainos dabar tikrai nėra rekordinės, tačiau jos jau grįžo į 2014 m. lygį. Biržos „Baltpool" atstovai primena, kad biokuras yra medienos rinkos dalis, todėl jo kaina yra mažai susijusi su dujų ar naftos kainų svyravimo tendencijomis.
Vis dėlto, pasaulio ekonomikai klestint, medienos kainos siekia dešimtmečio rekordus. Pavyzdžiui, malkinės medienos kaina Valstybinių miškų urėdijos aukcionuose per metus pakilo 42,5 proc.
„Pastebėjome, kad kalbėdami apie biokuro kainas, mažai apie tai išmanantys asmenys daugiau vadovaujasi emocijomis pagrįstais argumentais. Reikėtų pradėti kalbėti nuo to, kokios yra biokuro kainos sudedamosios dalys. Žaliavos kaina sudaro per 70 proc. ar net daugiau biomasės savikainos. Kitos išlaidos - darbo užmokesčiui, amortizacijai, sandėliavimui, transportavimui, administravimui - taip pat nuolat auga", - kalbėjo V.Gaubytė.
Pasak asociacijos atstovų, pastaruosius trejus metus buvusios ganėtinai šiltos žiemos lėmė, kad biokuro tiekėjai ir gamintojai dirbo su nuline arba netgi minusine marža.
Kaip pabrėžė asociacijos LITBIOMA valdybos narys Remigijus Lapinskas, 2017 m. dėl lietaus Lietuvos miškuose susiklostė ekstremali situacija - drėgmės perteklius apsunkino medienos išvežimą iš miškų, todėl darbai buvo atidėti keliems mėnesiams, dėl to žiemos viduryje susidurta su biokuro trūkumu.
Dyzelinio kuro kainos augimas taip pat lėmė, kad biokuras pabrango - per pastarąjį pusmetį dyzelinio kuro kaina išaugo apie 20 proc.
Kaip prognozavo asociacijos LITBIOMA direktorė, sprendžiant iš sandorių, kurie formuojasi ateinančiam šildymo sezonui, biokuro kaina turėtų kilti apie 20-25 proc., o tai gali lemti šilumos kainos augimą tik 0,3-0,4 euro cento už kilovatvalandę.
Pasak V. Gaubytės, biokuras bendroje šilumos kainoje sudaro tik vieną penktadalį kainos, todėl kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį, nėra teisinga, o esant dabartinėms biokuro kainoms, jis kainuoja perpus pigiau nei dujos.
„Vietinio biokuro naudojimas leido sumažinti Lietuvos eksporto-importo deficito sumažinimą 280 mln. eurų. Praeitais metais vykęs perėjimas prie biokuro leido sumažinti kuro sąnaudas 113 mln. eurų. Veiklos vykdytojams, naudojantiems biokurą energijai, per metus pavyksta sutaupyti 31,54 mln. eurų savo metinių sąnaudų", - teigė LAIEK direktorius Martynas Nagevičius.
R. Lapinskas atkreipia dėmesį, kad biomasės energetikos sektoriaus atstovai vis dar sunkiai randa kvalifikuotų darbuotojų. Ypač sunki situacija yra regionuose, tad siekdamos išlaikyti profesionalius darbuotojus, biomasės energetikos įmonės turi didinti atlyginimus.
Asociacija siūlo ne tik skatinti pirkėjus sudaryti palankesnes sandorių vykdymo sąlygas pardavėjams ilginant priėmimo valandas šildymo sezono metu, bet ir taikyti lengvatinį PVM tarifą biokurui privačiuose namų ūkiuose.
ELTA primena, kad liepą Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatino pranešimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl grėsmingai pradėjusios didėti biokuro kainos. Pranešime sakoma, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams.
Asociacija pažymėjo, kad centralizuotas aprūpinimas šiluma lemia ne tik daugumos gyventojų komunalines išlaidas, bet ir biudžetinių įstaigų išlaikymo kaštus, socialinės paramos apimtis. Įvertinant, kad Lietuvos centralizuotas šilumos tiekimo (CŠT) sektorius šilumos gamybai naudoja beveik 70 proc. biologinio kuro, o pradėjus veikti naujai Vilniaus kogeneracinei elektrinei, kitoms dabar statomoms katilinėms bei atsižvelgus į ambicingus Nacionalinės energetikos strategijos tikslus, kad šis poreikis dar išaugs, biokuro įsigijimo sąlygos tampa labai aktualiu faktoriumi, lemiančiu galutines šilumos kainas vartotojams.
Šilumos tiekėjai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šių metų vasarą sumažėjo biokuro pasiūla. Biokuro tiekėjai pastaruoju metu biržoje BALTPOOL nepasiūlo viso šilumos tiekimo įmonėms reikiamo biokuro kiekio.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) duomenimis, biokuro kaina pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su pernai pirmuoju pusmečiu, vidutiniškai augo 22 proc.
Kaip skelbė bendrovė „Kauno energija", pernai liepą ši įmonė populiariausios SM2 rūšies skiedras energijos išteklių biržoje BALTPOOL pirko po 123-133 Eur/tne. Šiemet liepą šios rūšies skiedros kainuoja jau nuo 155 iki 195 Eur/tne.
LNŠGA prognozavo, kad 2018-2019 m. šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.
Lukas Blekaitis
