D. Kepenis Eltai sakė, kad jo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo gairėse nėra pateikta konkrečių skaičiavimų, nes tam nebuvo paruošta lėšų, vis dėlto tos gairės „nėra paimtos iš lubų“.
„Kai (Sveikatos tausojimo ir stiprinimo. – ELTA) gairės bus priimtos, tada iš karto kai kurios ministerijos, mokslo įstaigos galės pradėt skaičiuoti ir tada pasakys – verta, ar ne. Kurti darbo grupę dabar nebuvo įmanoma, nes niekas nepasiruošęs tokių pinigų, bet jei priimsime, tada susitarsime, kokia tvarka mes jas įgyvendinsime“, – sakė parlamentaras.
Tačiau jis akcentavo, kad iškart visoje šalyje viešasis transportas netaps nemokamu.
„Galbūt ne iš karto, ne visoje Lietuvoje. Gal atsiras miestas, kuris pradės tą daryti, po to kitas, trečias ir supras, kad taip ir į darbą greičiau pateksime, ir mažiau spūsčių bus, oras bus švaresnis“, – sakė D. Kepenis.
Pasak jo, nemokamas viešasis transportas visų problemų neišspręs, bet bendrame komplekse jis padarys savo „puikų darbą“.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė atsakymuose Eltai sakė, kad Talino, kuriame gyventojai viešuoju transporto naudojasi nemokamai, praktika rodo, jog tokia iniciatyva mieste paskatino registruotis socialiai remtinus asmenis, o švarą ir tvarką transporto priemonėse užtikrinti tapo žymiai svarbiau.
„Pagrindinis nemokamo viešojo transporto minusas – gerokai prastesnė kokybė. Tuo metu Europoje atliekami viešojo transporto tyrimai rodo, kad maršrutų dažnio padidinimas ir transporto patogumas yra kur kas svarbesnis veiksnys pritraukiant naujų klientų nei kaina“, – nurodo Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasak savivaldybės, atlikta Vilniaus miesto įmonių darbuotojų apklausa parodė, kad vilniečius dažniau naudotis viešuoju transportu labiausiai paskatintų viešojo transporto greičio padidinimas, darbdavio skatinimo priemonės (pavyzdžiui, įvairios lengvatos į darbą atvykusiems viešuoju transportu) bei parko atnaujinimas.
Tačiau tik 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad kainos sumažinimas juos paskatintų dažniau naudotis viešuoju transportu.
Be to, nemokamas viešasis transportas Vilniaus savivaldybei, pagal atsakymus, kainuotų papildomus 34 mln. eurų.
„Vilniaus miesto viešojo transporto sąnaudos per metus siekia 64,5 mln. eurų. Iš keleivių surenkamos pajamos padengia 52 proc. visų sąnaudų. Likusią dalį kompensuoja savivaldybė iš savo biudžeto.
Taigi, jeigu Vilniuje viešasis transportas būtų nemokamas, savivaldybei prie dabar mokamų kompensacijų reikėtų padengti ir minimus 52 proc., kurie sudaro 34 mln. eurų sumą“, – sako savivaldybė.
Šiuo metu Lietuvoje nemokamu viešuoju transportu Skuode gali naudotis tiek vietiniai, tiek atvykėliai.
Ši lengvata taip pat užtikrinta ir kai kuriuose Prancūzijos, Čekijos, Švedijos, Norvegijos, taip pat keliose dešimtyse Lenkijos miestų.
Kornelija Mykolaitytė
