Kaip užtikrinti tvarią pensijų sistemą nuvejant visas grėsmes, pirmadienį Lietuvos banko organizuotoje spaudos konferencijoje diskutavo žinomi Lietuvos ir užsienio ekspertai.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, pensijos šiuo metu yra labai aktuali tema, o neseniai Seimo priimtas pensijų reformos paketas, kuris įsigalios nuo Naujųjų metų, turėtų užtikrinti tvarią gyventojų ateitį.
Tiesa, pasak jo, reikės įgyvendinti dar tris pensijų sistemos patobulinimus, tačiau nerimą kelia gyventojų įpročiai.
„Apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia minimaliai arba iš viso nekaupia. Tai yra bomba ateičiai“, – teigė V. Vasiliauskas.
„Pagrindinės probelmos – demografinė situacija ir viešųjų finansų padėtis. Į tų problemų sprendimą ir buvo nukreipta jau priimta pensijų reforma.
Tie sprendimai turėtų padėti spręsti pakaitumo problemą. Tu matai, kiek pensijos prikaupei primojoje pakopoje. Taip pat pasiūlyti sprendimai dėl anuitetų mokėjimo. Pagaliau, apribojimai ir pensijų fondų administravimui. Tai sudaro prielaidas išvengti demografinės duobės“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, reikia tikėtis, kad ilgalaikėje perspektyvoje priimti sprendimai padės suvaldyti kylančias rizikas ir pabrėžė, kad Lietuva – ne vienintelė šalis kovojanti su emigracija bei mažėjančiu gimstamumu.
„Mes ne vieninteliai. Švedijoje buvo tokia pati situacija. Tačiau politinės partijos priėmė sprendimą ir susitarė, kaip pensijų sistema toliau judės į priekį“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Paklaustas, ar sistema dar reikalaus pokyčių siekiant užtikrinti tvarias pensijas, specialistas sakė, kad tokių pokyčių gali prireikti.
„Gyvenimas yra toks dalykas, kad viskas keičiasi. Ateityje sistema taip pat tobulės ir čia vienas svarbiausių dalykų – sistemos skaidrinimas“, – sakė jis.
Kad Lietuva susiduria su demografine duobe sakė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Susiduriame su demografine duobe, turime ieškoti sprendimų.
Jie yra – penisjų reforma. Akivaizdu, kad mūsų pensijų dydis priklausys nuo viešųjų finansų. Viešųjų finansų dalis, jei lyginsime su Europa yra maža. Turime ieškoti sprendimų, kad pensijoms būtų skiriama didesnė viešųjų finansų dalis. Ta reforma tai ir yra daroma“, – sakė ministras.
Švedijos Upsalos universiteto profesorius Edwardas Palmeris pasakojo, kad švedai pensijas moka tarsi į savo banko sąskaitas. Taip jie mato, kiek per visą savo gyvenimą sukaupė pinigų.
