Kaip ir kitose Baltijos šalyse, sparčiausiai augo statybų sektoriaus pridėtinė vertė. Aktyviai plėtojosi pramonė, prekybos, transporto ir telekomunikacinės paslaugos. Privataus vartojimo rezultatus lėmė sparčiai augęs vidutinis darbo užmokestis ir atslūgusi infliacija.
Neutralų išorės rizikos veiksnių balansą keičia neigiamas. Prie įtampos tarptautinės prekybos srityje ir išaugusios kietojo „Brexit“ tikimybės bei galimų pasaulio finansų rinkų svyravimų prisideda potenciali Turkijos finansų krizės plitimo grėsmė Europos Sąjungos valstybėms narėms ir naujos Italijos vyriausybės planai vykdyti netvarią fiskalinę politiką, esant vienam aukščiausių skolos lygių Europos Sąjungoje, teigiama Valstybės kontrolės pranešime spaudai. Vidaus rizikos veiksniai yra daugiausia susiję su neigiamais demografiniais pokyčiais, pajamų nelygybe.
Anot Valstybės kontrolės, siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, būtinas tolesnis produktyvių investicijų didinimas, perėjimas nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę.
Dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka nuo pastarųjų. Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016–2020 m. sieks 2,2 proc., o Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 proc.
„Fiskalinės institucijos parengta Lietuvos ekonomikos „temperatūros“ diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui“, – teigia fiskalinės institucijos vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė.
Finansų ministerija rugsėjo 12 d. viešai paskelbė 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijų. Fiskalinė institucija pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.
