S. Skvernelio kova su kainomis: steigs viešą portalą, seks sudaromas sutartis

Beprotišku tempu augant maisto produktų kainoms, premjeras Saulius Skvernelis kyla į kovą su prekybininkais. Trečiadienį buvo paviešintas Vyriausybės priemonių planas, kuris turėtų padėti lietuviams savo kišenėse sutaupyti vieną kitą papildomą eurą. 

Vyriausybė žada kovą su aukštomis kainomis.<br>V.Balkūno nuotr.
Vyriausybė žada kovą su aukštomis kainomis.<br>V.Balkūno nuotr.
Vyriausybė žada kovą su aukštomis kainomis.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė žada kovą su aukštomis kainomis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 26, 2018, 3:05 PM, atnaujinta Sep 26, 2018, 4:57 PM

Prakalbo apie PVM lengvatą

Po Vyriausybėje vykusio pasitarimo premjeras prakalbo ir apie galimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maisto produktams, tačiau teigė, jog nėra tikras, ar prekybos tinklai šios pelno dalies neįsidėtų į savo kišenę.

„Dėl PVM mažinimo, mes galėtume jį svarstyti, jei būtų tvirta garantija, kad PVM sumažinimas atiteks vartotojui, o ne kaip pelno dalis liks prekybos tinklams“, – sakė premjeras.

Jo teigimu, žemės ūkio ministras turi savaitę laiko ir jei mano, kad PVM mažinimas padės sumažinti kainas prekybos tinkluose, ministerija turėtų prisiimti riziką bei atsakomybę.

Prakalbus apie prekybos tinklų darbo laiko ribojimą sekmadieniais ir valstybinių vaistinių steigimą, premjeras sakė, jog šie įstatymų pakeitimai jau yra Seime ir pakeitimams yra pritarta, todėl Vyriausybės plane apie juos nebeužsiminta.

Gali uždaryti prekybos centrus

Paklaustas, ar gali būti, jog į kainų mažinimo planą įtrauktam rinkos koncentracijos tyrimui parodžius, jog koncentracija regionuose ar rajonuose labai didelė, gali būti uždaromos parduotuvės, premjeras sakė, kad pirmiausia reikėtų sulaukti daugiau informacijos, tačiau tokia tikimybė išlieka.

„Pirmiausia mes turime sulaukti to informacijos, ką mes pavedėme padaryti, tada bus siūlomi ir sprendimai.

Jeigu matome, kad yra per didelė koncentracija,bus siūlmi sprendimai, kad ji būtų ribojama ir tai gali būti padaryta, bet kol kas laukime informacijos ir tada bus padaryti sprendimai“, – sakė S.Skvernelis.

Mažins administracinę naštą

Būtiniausius teisės aktų pakeitimus Vyriausybei bus siekiama pateikti jau iki lapkričio 1 dienos. Planuose numatoma nemažai pokyčių, kurie, anot premjero, padės padidinti gyventojų perkamąją galią.

Numatoma parengti tipines sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, įvardinant gerosios ir blogosios praktikos veiksnius. Analizuoti sutartis bei nuolat skelbti apibendrintus atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenis apie tokios praktikos sąlygų įtraukimą į sutartis.

Taip pat bus siekiama išanalizuoti, ar efektyvu atskirti prekybos tinklų paslaugą tiekėjams dėl prekių pardavimo (vietos lentynoje) nuo rinkodaros paslaugų.

Planuose numatyta išanalizuoti, ar efektyvu įpareigoti prekybos tinklus apskaitoje išskirti operacijas, parduodant jų firminę ir kitų tiekėjų produkciją, taip pat įvertinti galimybę uždrausti tiekėjų produkcijai taikyti didesnę maržą nei firminei, parduodant tuos pačius produktus.

Bus išanalizuotas ir valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimas bei pateikti pasiūlymai, kaip efektyviau ją panaudoti, taip pat įvertintas viešojo pirkimo iš smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kriterijus, įskaitant teritorinį.

„Yra visokių problemų, kai žemės sklypai suformuoti didesni nei įsigijo galimas vystytoja pastatus. Natūralu, kad norėtume peržiūrėti, ar valstybės žemė šiandien naudojama teisingai", - sakė premjeras.

Numatoma smarkiai sumažinti administracinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui bei skatinti maisto produktų tiekėjų kooperaciją, derantis su prekybos tinklais.

Steigs naują portalą

Taip pat neatsisakoma minties leisti žmonėms susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM), perkant maisto produktus šeimyninėse parduotuvėse, turgavietėse ir kitose smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose.

Kartu su „Investuok Lietuvoje“ bus skatinama potencialius užsienio prekybos tinklus investuoti Lietuvoje bei peržiūrėta prekybos tinklų koncentraciją regionuose, tobulinant dabartinius apribojimus.

Numatoma steigti viešą portalą, kuriame būtų skelbiamos svarbiausių maisto produktų kainos gamybos ir prekybos grandinėje (ūkininkų, perdirbėjų tiekiamos ir skirtinguose prekybos tinkluose parduodamos produkcijos kaina), produktų krepšelio kaina skirtinguose prekybos tinkluose.

Taip pat – stiprinti Konkurencijos tarybos veiklą ir įgaliojimus bei įvertinti vartotojų teisių apsaugos būklę ir parengti pasiūlymus, kaip ją sustiprinti.

Tiesa, parduotuvių darbo laiko ribojimų ir valstybinių vaistinių idėjų neatsisakoma. Dėl jų Seime bus sprendžiama atskiru klausimu.

Po Vyriausybės pasitarimo konkrečius įstatymo projektus ruošti imsis ministerijos. Vėliau jie bus svarstomi Vyriausybės posėdyje. Jei tokiems įstatymų projektams bus pritarta, galutinį sprendimą balsuodamas priims Seimas.

L.Vilimas: dėl Vyriausybės priemonių kainos tik didės

 Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad Vyriausybės siūlomos priemonės, kaip didinti konkurenciją ir mažinti maisto kainas, didins administracinę naštą prekybininkams, todėl kainos tik didės.

„Administracinės kliūtys, biurokratinė našta niekaip neturės įtakos kainų mažėjimui arba mūsų investicinės aplinkos patrauklumui. Mažėjanti, silpnėjanti ir ribojama konkurencija gali duoti tik kainų didėjimo efektą“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė L. Vilimas.

Jis taip pat teigė sutinkantis su Vyriausybės siūlomu sutarties tarp tiekėjų ir prekybininkų modeliu, jeigu jis būtų rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomas.

„Kiek išgirdau, bus rekomenduojamojo pobūdžio standartinės sutarties sąlygos, tame nematau didelių problemų, Vyriausybė gali rekomenduoti, kaip jie mato, kad ta situacija būtų subalansuota, ką įtraukti į sutartis, svarbiausia, kad tai nebūtų vienas privalomas ir Vyriausybės patvirtintas sutarties šablonas“, – aiškino L. Vilimas.

Anot jo, numatomi Vyriausybės ribojimai turės neigiamos įtakos ir investuotojų iš užsienio pritraukimui.

„Bet kokiam investuotojui rūpi ne Vyriausybės atstovo kvietimas ar laiškas, o tai, kokį valstybės atstovai sukuria investicinį klimatą. Turint konkrečiai didžiausius mažmeninės prekybos tinklus nukreiptas priemones, labai nepatraukliai šiuo metu mes galėtume atrodyti užsienio investuotojams“, – teigė L. Vilimas.

Pasisakė ir prekybos centrai

Lygiai prieš savaitę „Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė pateikė skaičius, kurie, bendrovės paskaičiavimu, parodo tikslų kainų augimą per pastaruosius metus.

„Kaina šiandien yra jautri tema Lietuvos žmonėms. Kelis skaičius norėtųsi paminėti. „Eurostat“ (ES statistikos agentūra – red. past.) duomenimis, maisto produktų kainos, neskaičiuojant alkoholio ir tabako gaminių, per ketverius metus išaugo 5,3 procento. Nuo euro įvedimo maisto produktų kainos pasikeitė 4,2 procento. Aš girdžiu, ką sako S.Skvernelis. Didelė šeimos biudžeto finansų dalis šiandien yra išleidžiama maistui“, – prieš savaitę kalbėjo K.Meidė.

Prekybos tinklo vadovė sakė, kad didžiausias pažadas, kurį ji šiandien galinti duoti, yra tai, kad kainų pokyčiai artimiausiu metu „Maxima“ tinkle bus minimalūs.

Prekybos tinklą „Iki“ valdančios „Palink“ vadovas Gerardas Rogas sakė sutiksiantis su sprendimu, kurį priims Lietuvos valdžia.

„Mes esame dėkingi už šią diskusiją. Visada stengiamės Lietuvos klientams pateikti geriausią kainą. Daug investuojame į savo įmonę, į aptarnavimą, į naujus produktus. Tikrai palaikysime sprendimą, kurį priims jūsų Vyriausybė“, – kalbėjo G.Rogas.

„Lidl Lietuva“ vadovas Radostinas Roussevas-Peine pateikė savo versiją, kaip Lietuvos prekybos tinkluose galėtų būti mažinamos kainos.

„Esame patenkinti, kad buvome pakviesti į šią diskusiją. Tikime, kad pati geriausia priemonė mažinti kainas yra užtikrinti konkurenciją. Esame geras pavyzdys, kad, kai prieš dvejus metus atėjome į Lietuvos rinką, kainos krito“, – sakė „Lidl“ vadovas.

Žadėjo imtis priemonių

Lrytas.lt primena, kad premjeras jau anksčiau buvo užsiminęs apie tai, kad bus siekiama peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją visoje Lietuvoje, kalbant tiek apie prekybos tinklus regionuose, tiek atskirose miesto dalyse.

„Taip pat turėsime ieškoti sprendimų dėl priežiūros ir kontrolės institucijų“, – prieš kurį laiką sakė jis.

Smulkiajam ir vidutinam verslui planuojama gerinti sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei leisti susigrąžinti GPM lengvatą šeimos ir smulkaus verslo parduotuvėse apsiperkantiems gyventojams.

Taip pat buvo užsiminta ir apie pokyčius nurodant maisto produkto kainą.

„Reikės parodyti, kokią produkto kainos dalį sudaro gamintojo, teikėjo ir prekybos centro kaina“, – sakė ministras pirmininkas.

Prieš kurį laiką delfi.lt paviešino Vyriausybės planą, kuriame įvertinta daugiau nei dvidešimt priemonių siekiant stabilizuoti kainas ir pažaboti jų augimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.