Ankstyvą rytą žmonės sustoja prieš ekskavatorių neleisdami jam kasti duobės. Taip pat jie užtveria kelią didžiuliam sunkvežimiui, atvežusiam 13 tonų skaldos. Priversta įsikišti policija.
Aistros pievoje prie Antakalnio gatvės 80-ojo namo liejosi pirmadienį. Tačiau nepasitenkinimo anksčiau būta ir kitose Vilniaus vietose. Ten, kur savivaldybė sugalvojo įrengti pusiau požeminius konteinerius.
Nauji konteineriai kažkodėl įrengiami prie pat įėjimo durų, po langais. Žmonės stebėjosi: kaip atskubėjus greitajai medicinos pagalbai iš laiptinės išnešti ligonį? Kaip atsivežus į namus didesnį daiktą jį užkelti į butą?
Tuo metu savivaldybės atstovai aiškina – konteineriai įrengiami laikantis europinių reikalavimų.
Prieš techniką stojo mūru
Kai pirmadienį į Antakalnio gatvės 80-ojo namo kiemą įsuko didžiulis sunkvežimis, po pirmojo susidūrimo su konteinerius ketinusiais įrengti darbininkais ir ekskavatoriumi gyventojų akys nukrypo į sunkiasvorę transporto priemonę.
Jie neklydo. Anksti rytą išgujusiems bendrovės „Kortas“ ekskavatorininką ir darbininkus, jiems vėl teko stoti prieš didžiulį automobilį.
Tik šį kartą jaunas vairuotojas neketino nusileisti.
„Man pasakė čia išpilti, aš ir išpilsiu“, – rodydamas į pievą, kur po pirmojo susidūrimo liko išvartytos tvoros, tvirtino skaldą atvežęs sunkvežimio vairuotojas.
Skalda buvo skirta konteinerių aikštelei.
Tačiau namo atstovas Dainius Vaitkevičius mėgino prisiskambinti į savivaldybę ir išsakyti priekaištus. Aplink sunkvežimį ėmė rinktis žmonės.
Taip pat pirmadienį jie rinkosi aplink ekskavatorių, darbininkams net teko kviesti policiją. Atvykę pareigūnai jų paprašė parodyti konteinerių statybos leidimą.
Leidimo konteinerius įrengiančios bendrovės „Kortas“ vyrai neturėjo – esą jis liko Alytuje.
Todėl jiems teko išvažiuoti.
Surinko trisdešimt parašų
„Dainiau, tai mes laimėjome?“ – su viltimi gyventojai žvelgė į namo atstovą D.Vaitkevičių. Tik jam kaimynus teko nuvilti. Mat pavyko išsiaiškinti, kad leidimas konteinerių statybai vis dėlto yra suteiktas.
O kai prieš savaitę prie Antakalnio gatvės 80-ojo namo pievoje atsirado tvora ir skelbimas, kad čia bus įkasti konteineriai, gyventojai puolė matuoti atstumo iki pirmosios laiptinės durų. Paaiškėjo, kad jis – 14 metrų.
Atsako ilgai laukti neteko: prie laiptinių buvo išklijuoti atsišaukimai „Šiukšlynui po langais – ne!“, gyventojai ėmė rinkti parašus.
Pasirašė 30 butų savininkų, raštus jie išsiuntė Seimo narei Ingridai Šimonytei, merui Remigijui Šimašiui, jo pavaduotojui Linui Kvedaravičiui.
„Jaučiamės apgauti ir nenorime šiukšlių konteinerių tiesiai prie laiptinės durų“, – parašė gyventojai miesto vadovams, bet jie nereagavo, o pirmadienį savivaldybė atsiuntė darbininkus.
Gyventojus piktino ir tai, kad konteinerius ketinama įkasti po virtuvių langais, niekas dėl to net nemėgino su jais tartis.
Kaimynystė spėjo įsipykti
Gyventoja Laura Bulybenko prisiminė, kad prieš kurį laiką pradedant tvarkyti Neries pakrantę ties Antakalniu, konteineriai buvo perkelti iš paupio prie Antakalnio gatvės.
Namo gyventojams buvo pažadėta, jog šis perkėlimas – laikinas, bet dabar paaiškėjo, kad laikinumas taps nuolatiniu: įkasus pusiau požeminius konteinerius gyventojai bus priversti taikytis su nuolatiniu nemaloniu kvapu ir kitomis blogybėmis.
„Ir dabar konteineriai pripildomi per porą dienų, o šalia konteinerių zujantys benamiai papildomai teršia aplinką ir sudaro antisanitarines sąlygas“, – pasakojo L.Bulybenko.
Kita namo gyventoja Danutė Masilionienė pridūrė, kad į vadinamuosius antžeminius konteinerius šalia esančios prekyvietės darbuotojai buvo įpratę supilti sugedusius arba neparduotus vaisius ir daržoves.
Tad smarvės ir musių netrūko visą vasarą, aplink konteinerius pradėjo ir pelės šmirinėti.
Beje, bendrovės „Kortas“ darbuotojai Antakalnio gatvės 80-ojo namo gyventojams prasitarė, kad anksčiau aplink buvo sumanytos kelios pusiau požeminių konteinerių aikštelės, bet savivaldybė atšaukė projektą.
Kad būtų pigiau, įrengs tik vieną aikštelę ir konteineriais naudosis net 7 daugiabučių gyventojai, tarp jų – ir P.Vileišio gatvėje gyvenantys vilniečiai.
Skundai – iš viso miesto
Nors Pilaitėje šalia progimnazijos Tolminkiemio gatvėje yra dykvietė, savivaldybė konteineriams pasirinko vietą taip pat prie pat 15-ojo daugiabučio įėjimo. Praėjusią savaitę sugrįžę po darbų gyventojai tris pusiau požeminius konteinerius jau rado įkastus.
Tad dabar neįgalieji nebegalės pasinaudoti įvažiavimu į laiptinę. Maža to, kad konteineriai gatvėje, bet ir užima tris automobiliams skirtas vietas, kurių ir taip trūksta.
O štai Vandentiekio gatvės gyventoja skundėsi, kad pusiau požeminiai konteineriai įrengti prie pat jos buto pirmajame aukšte langų.
Prie Viršuliškių gatvės 8-ojo namo savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai suprojektavo naują pusiau požeminių konteinerių aikštelę, taip pat tuo papiktindami gyventojus.
Anot Viršuliškių gyventojo Edmundo Nausėdos, planuotojų užmojai stebina: senoji aikštelė buvo patogi gyventojams, ji įrengta prieš daug metų, prie jos nesunkiai privažiuoja šiukšliavežiai.
„Kodėl bus sudarkomi numatytoje vietoje esantys želdiniai, kai esamoje aikštelėje to daryti nereikia?“ – klausė E.Nausėda.
Ir Keramikų gatvės Dvarčionyse gyventojai, kaip Antakalnio gatvėje gyvenantys vilniečiai, puolė rinkti parašų prieš naujos aikštelės statybą.
Kreipdamiesi į R.Šimašių, L.Kvedaravičių ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Julių Morkūną, jie tvirtino, kad naujos konteinerių aikštelės vieta prie Keramikų gatvės 36-ojo namo su gyventojais derinta nebuvo.
Naujoji aikštelė suplanuota po daugiabučių langais, prie vaikų žaidimo aikštelės. Be to, ji numatyta prie įvažiavimo į kiemą, kuris buvo suremontuotas savivaldybės ir gyventojų lėšomis.
Įrengus konteinerius, juo važinėtų sunkvežimiai.
Gali užkliūti padegėjams
Ne vienas gyventojas užsiminė, kad ne vietoje įrengus konteinerius kerštaujant jie bus padegami.
„O jeigu užsidegs prie pat langų įrengtas konteineris? Taip ir didelė nelaimė gali įvykti“, – liūdnai prognozavo vienas prieš naujovę protestuojantis vilnietis.
Savivaldybė neturi informacijos apie sugadintus ar padegtus konteinerius, tačiau akivaizdu, kad Rodūnios kelyje prie 26-ojo namo jau spėjo pasidarbuoti niokotojai.
Jie sugebėjo ištraukti atliekoms skirtą maišą. Tad dabar gyventojai šiukšles meta į tuščią duobę.
Vienas pusiau požeminis konteineris jau perpildytas. Kaip vežėjai iškraus atliekas iš 2,7 metro gylio duobės, neaišku.
Nemato nė vienos blogybės
Paklaustas, kodėl Tolminkiemio ir kitose gatvėse pusiau požeminiai konteineriai įrengiami prie įėjimo durų, savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis aiškino, kad vietą šalia namo parinko įmonė „Vilniaus planas“ atsižvelgdama į reikalavimus.
„Dokumentuose sakoma, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 100 metrų.
Aikštelė turi būti įrengta ne mažiau kaip 10 metrų nuo pastato langų ir durų.
Aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 metrų nuo pastato langų ir durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų sutikimą“, – tikino V.Juodis.
Jo žodžiais, pavyzdžiui, Pilaitėje skirta vieta atitinka visus reikalavimus, pastatyta geriausiu atstumu, nes ji bus skirta naudotis ne tiktai Tolminkiemio gatvės 15-ajam namui, bet ir daugiabučių grupei – Vydūno gatvės 19-ajam ir 23-iajam, Tolminkiemio gatvės 13A, 13-ajam ir 15-ajam namams.
„Gyventojams nerimauti nevertėtų, nes pusiau požeminiai konteineriai įrengiami laikantis europinių standartų, jie suprojektuoti taip, kad būtų galima optimaliai, lengvai prižiūrėti ir valyti.
Pusiau požeminių konteinerių projektas prisidės prie atliekų perdirbimo, gamtos išteklių saikingo naudojimo, gyventojų sveikatos tausojimo, konteinerių išvaizdos ir miesto įvaizdžio formavimo“, – dėstė V.Juodis.
Kalbėdamasis su valdininkais D.Vaitkevičius suprato, kad nė vienas jų nebuvo atvažiavęs prie namo, kur bus įrengiami konteineriai. Jie vietas parinko tiesiog žiūrėdami į žemėlapius popieriuje ar kompiuteryje.
Atsižvelgia į argumentus?
Šiuo metu Vilniuje jau įrengtos 27 pusiau požeminės aikštelės: 9 Vilkpėdės, 6 Justiniškių, 5 Šeškinės, po 2 Karoliniškių ir Naujosios Vilnios ir po 1 Antakalnio, Verkių ir Viršuliškių seniūnijose. Jau yra suderinti 134 projektai, kurie artimiausiu metu bus įgyvendinti.
Pasiteiravus, ar įrengdama aikšteles savivaldybė tariasi su gyventojais, išklauso jų pasiūlymus ir pageidavimus, V.Juodis tvirtino, kad teisės aktuose derinimas su visuomene nėra numatytas.
„Tačiau savivaldybė visuomet stengiasi atsižvelgti į motyvuotus gyventojų argumentus ir skubiai ieško sprendimų“, – pridūrė valdininkas.
Naujovės kaina – 10 milijonų eurų
Iki 2020 metų planuojama įrengti 780 pusiau požeminių konteinerių aikštelių.
Anot bendrovės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, iki šiol sostinėje pusiau požeminiai konteineriai atsirasdavo fragmentiškai, daugiausia nekilnojamojo turto projektų plėtotojų iniciatyva šalia naujų daugiabučių.
Tačiau dabar klausimas sprendžiamas iš esmės – beveik penkis kartus talpesni konteineriai bus įrengiami visame mieste ir taps kompleksine atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos dalimi.
Kaip vienas pusiau požeminių konteinerių privalumų nurodoma tai, kad į juos patenkančios atliekos saugiai izoliuojamos nuo aplinkos ir iki ištuštinimo būna žemesnėje, 6–8 laipsnių, temperatūroje. Tad jos lėčiau genda, neskleidžia blogo kvapo ir mažiau teršia aplinką.
85 procentus visų pusiau požeminių konteinerių pirkimų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
Visam požeminių konteinerių tinklui Vilniuje įrengti prireiks apie 10 milijonų eurų.
