Didžiausias lėšų rugsėjo-gruodžio mėnesiams pokytis yra Vilniaus rajono, Kalvarijos ir Rietavo savivaldybėse – daugiau kaip 17 proc. Daugiau kaip 10 proc. finansavimas didėja ir sostinėje bei Lazdijų, Neringos, Palangos, Širvintų, Prienų, Ukmergės ir kitose savivaldybėse.
„Nors mokinių mažėja visoje Lietuvoje, ir ši tendencija išlieka ir pastaruosius penkerius metus, išskyrus didžiuosius šalies miestus ir šalia jų esančius rajonus bei dar trejetą savivaldybių – Neringos, Prienų ir Rokiškio, – dotacija švietimui visur auga nuo 0,2 proc. iki 17,6 proc.
Nevienodą didėjimą lemia skirtingi savivaldybių švietimo poreikiai ir dėl ankstesnės mokyklų finansavimo metodikos – mokinio krepšelio – atsiradę netolygumui, kai nedidelės mokyklos nuolat jautė lėšų stygių ir negalėjo patenkinti elementarių ugdymo reikmių, pavyzdžiui, turėti švietimo pagalbos specialistų ar įsigyti naujų mokymo priemonių“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Labiausiai valstybės dotacija auga toms savivaldybėms, kurios iki šio rugsėjo yra gavusios proporcingai mažiau lėšų mokinių ugdymui dėl mažo mokinių skaičiaus, nes dotacija buvo perskaičiuota pagal naują finansavimo tvarką, kuomet lėšos mokykloms skiriamos ne pagal mokinių, o klasių skaičių. Taip pat dotacija didėja savivaldybėse, kuriose auga mokinių skaičius.
Valstybės dotacijos lėšas mokyklos ir savivaldybės naudoja pedagogų atlyginimams, ugdymo priemonėms pirkti, švietimo pagalbai organizuoti, IT priemonėms įsigyti ir palaikyti bei kitoms ugdymo reikmės.
