Daugiau nei 300 tūkst. kaimyninės šalies piliečių prieš pat socialistinės sistemos žlugimą buvo paėmę vadinamuosius normatyvinius kreditus.
1989 metais Lenkijoje pradėjus diegti rinkos ekonomikos principus kilo didžiulė infliacija, o bankai palūkanas padidino dešimteriopai.
Į finansinius spąstus patekusiems piliečiams žadėjo padėti visos vyriausybės, tačiau galutinai su šia problema susidoroti ryžosi tik dabartinė. Ji nusprendė išvaduoti pensininkus nuo skolų už palūkanas, kurios svyravo nuo 100 iki 200 tūkstančių zlotų.
Kreditai buvo pavadinti normatyviniais todėl, kad kiekvienų metų pradžioje Finansų ministerija nustatydavo, kiek privaloma mokėti už gauto buto kvadratinį metrą. Sumos buvo nedidelės – 2–3 zlotai per mėnesį, todėl kas mėnesį būsto savininkai atseikėdavo po 120–220 zlotų (dabartiniu kursu – 28–51 eurą).
Kad galėtų pirkti tokį nebrangų butą, žmonės iš pradžių privalėjo grynaisiais sumokėti į butų bendrijos kasą 20 procentų jo vertės. Ji pinigus pervesdavo bankams, o butą gyventojas galėdavo parduoti tik su visais finansiniais įsipareigojimais namų bendrijai ir bankams.
1990 ir 1991 metais smarkiai pašoko prekių ir paslaugų kainos, jas pakėlė ir bankai.
Taip pasielgė ir normatyvinius kreditus išdavinėjęs valstybinis bankas PKO, 1990 metais padidinęs išduotų paskolų metines palūkanas iki 62 procentų.
Vėliau jos sumažėjo, tačiau skolos bankui tapo milžiniškos. Kad keli šimtai tūkstančių šeimų nebūtų išmestos į gatvę ir netektų bankrutuoti namų bendrijoms, palūkanų mokėjimą perėmė valstybė, tad gyventojai tapo skolingi Finansų ministerijai.
2006 metais Seime buvo svarstomas siūlymas anuliuoti palūkanų mokėjimą už normatyvinius kreditus, bet tam pasipriešino ministerija, pareiškusi, kad valstybės biudžetui tai reikštų 10 mlrd. zlotų (dabar – 2,32 mlrd. eurų) nuostolį. Valdžia tuomet ignoravo teiginius, kad nemaža dalis paskolas paėmusių asmenų seniai atsiskaitė su banku. Tačiau dabar valstybė nutarė nubraukti skolas už palūkanas 41 tūkstančiui piliečių – tiek žmonių nesugebėjo laiku jų sumokėti. Jie pagaliau galės tapti tikraisiais butų savininkais.
Seimo visuomeninių finansų komisijos vicepirmininkė Gabriela Maslowska pareiškė, kad valstybė seniai privalėjo padėti šiems gyventojams, nes bankai juos esą neteisėtai apkrovė papildomais įsipareigojimais.
Teigiama, kad jie buvo paėmę 300 mln. zlotų (69,7 mln. eurų) paskolų, o bankui grąžino 7 milijardus zlotų (1,626 mlrd. eurų).
Tiesa, toks sprendimas papiktino žmones, kurie jau grąžino paskolas su milžiniškomis palūkanomis.
