Šįkart dalyvauti posėdyje buvo pakviestas tuometinis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis. Jo teigimu, situacija tada buvo tokia sunki, kad Lietuva „praktiškai buvo bankrutavusi“.
Koją kišo rinkimai
Buvęs Valstybės iždo departamento direktorius pasakojo, kad prieš sunkmetį ir sunkmeičo metu priimti sprendimai ir buvę vykdomi veiksmai puikiai atsispindi protokoluose, o juose galima matyti didelį susirūpinimą ir nervus.
„Įtampa augo ne dienomis, o valandomis. Pasižiūrėjus 2007 metų dokumentus, galima rasti tiems laikams išvadas apie tai, kad Lietuvoje bręsta ekonomikos perkaitimas ir rekomenduojamos sunkios priemonės.
Reikėjo ne tik subalansuoti biudžetą, bet stiprinti fiskalinę drausmę, o tokie dalykai buvo siūlomi“, – kalbėjo A.Želionis ir pridūrė, kad situaciją aštrino ir tai, kad 2008-aisiais laukė rinkimų į Seimą maratonas.
Jo teigimu, tada didelė bėda buvo ir infliacija, kuri siekė apie 5 proc.
„Kalbant apie infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) pakėlė bazines palūkanas. Jos padarė įtaką bendrai skolinimosi kainodarai ir susidarė ta situacija, kai mes atėjome iki 2008 metų. Paskui viskas tarsi sustojo, atrodė, kad kažkas įjungė „stop kadro“ mygtuką, o dar buvo rinkimų tarpulaikis“,- apie Lietuvą nusiaubusią krizę sakė A.Želionis.
Paklaustas, ar visi skolinimosi rezervai Lietuvos rinkoje prasidėjus krizei buvo išnaudoti, A.Želionis sakė, kad tas laikas neleido peržiūrėti biudžeto, jog jei mažėja pajamos, turi mažėti ir išlaidos, mat koją vėl kišo rinkimai.
„Galimybės skolintis vidaus rinkoje buvo jau išnaudotos. Mūsų sąskaitos buvo tuščios“,- pabrėžė buvęs departamento direktorius ir sakė, kad tada teko iš rinkų pinigus skolintis tokiomis kainomis, kokios jau buvo pasiūlytos.
„Šiuo atveju, 2008 metų pabaigoje, buvome pasiruošę eiti į kapitalo rinkas, o tada įvyko krizė ir rinkos užsidarė.
Tarptautinėje finansų rinkoje tada Lietuva buvo traktuojama esanti ties bankroto riba. Mes pasidarėme tai, ką padarė Graikija. Gerai, kad mums pavyko išbristi.
Lietuva praktiškai stovėjo ant bankroto slenksčio. Po banko „Lehman Brothers“ griūties rinkos užsidarė, todėl paskutinė galimybė skolintis buvo vidaus rinkoje“, – Lietuvą su Graikija lygino jis.
Kaip užsiminė, valstybės rezervas tuo metu galėjo būti apie 180 mln. litų, o bendras pasisikolinimas 2009-2010 m. buvo per 6 mlrd. eurų.
Metė kaltinimus
lrytas.lt primena, kad prieš dvi savaites vykusiame BFK posėdyje taip pat pasisakė ir 2004-2009 m. Europos Parlamento narė ir ekonomistė Margarita Starkevičiūtė. Ji sakė, kad 2009 metais Lietuva atsisakė siūlomo 1 mlrd. eurų su mažesnėmis palūkanomis ir vietoj to, skolinosi brangiau.
Ekonomistė pažėrė priekaištų ne tik buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei, bet ir šalies vadovei Daliai Grybauskaitei.
Anot M.Starkevičiūtės, buvusi ministrė esą uoliai vykdė prezidentės nurodymus ir negirdėjo patarimų, kurie Lietuvai galėjo būti naudingesni.
Taip pat buvo iškeltas klausimas ir dėl prieš pat krizę padidintų pensijų.
Tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas sakė nesigailintis, kad prieš pat krizę Lietuvos gyventojams buvo padidintos pensijos.
Jo teigimu, jis negavo jokių įspėjimų, kurie skelbtų, kad artėja didžiulė krizė.
„Tada mes turėjome kitokių problemų“, – anksčiau sakė jis. Politikas 2006 – 2008-aisiais užėmė premjero pareigas ir vadovavo Vyriausybei.
