LRT.lt laišką parašė skaitytoja Ilona, kuri papasakojo susidūrusi su nemaloniomis situacijomis Vilniaus restoranuose ir kavinėse, kurios privertė plačiau atverti piniginę.
„Neseniai su drauge sėdėjome viename Vilniaus restorane, priklausančiame žinomam restoranų tinklui. Kadangi buvo savaitgalis, užsibuvome iki vidurnakčio. Kai padavėja atnešė sąskaitą, joje vietoje keturių taurių sidro ir šešių alaus buvo įrašytos septynios sidro ir septynios alaus. Bandėme aiškintis, tačiau išgirdome atsakymą: bet jūs ilgai sėdėjote. Sumokėjome, nes nieko neįrodysi. Kaip kavinių klientai gali apsisaugoti nuo tokių atvejų?“ – klausia moteris.
Su kita situacija Ilona sako susidūrusi maždaug prieš metus Vilniaus centre esančioje kavinėje. „Mūsų buvo ne mažiau kaip penki žmonės, atsisėdome prie laisvo staliuko. Kai atėjo laikas atsiskaityti, padavėja pasakė, kad mes atsakingi už prieš mus čia sėdėjusius ir nesusimokėjusius žmones bei pareikalavo apmokėti jų sąskaitą. Atsisakius pagrasino kviesti policiją. Sumokėjome“, – pasakoja skaitytoja.
Save gerbiantis baras taip nepasielgtų
„Tokios situacijos, kaip antroji, tiesiog negali būti. Jei padavėjas grasina kviesti policiją, lai kviečia. Žinoma, gaila laiko, tačiau kompanija tikrai nėra atsakinga už ankstesniąją ir neturi būti verčiama sumokėti už anksčiau prie to paties stalelio sėdėjusius nesusimokėjusius asmenis. Nei kavinė, nei baras, nei restoranas negali reikalauti sumokėti – tai yra restorano problema“, – tikina R. Pranka.
Tačiau pirmoji situacija, pasak pašnekovo, sudėtingesnė, nes merginos buvo išgėrusios ne taip ir mažai alkoholinių gėrimų.
„Jei pats baras pameta skaičių, negerai, kita vertus, kaip įrodyti jau išgėrusiam žmogui, kad jis išgėrė daugiau nei mano? Tačiau save gerbianti kavinė, jei negalėtų įrodyti, kad tikrai buvo išgerta tiek gėrimų, kiek nurodyta sąskaitoje, greičiausiai pasielgtų kliento naudai.
Jei klientai yra įsitikinę, kad sąskaitoje yra nurodyta daugiau, nei iš tiesų suvartota, jie neprivalo už tai mokėti“, – kalba pašnekovas ir priduria, kad galimybė išvengti tokių nesusipratimų yra – po kiekvieno užsakymo kompanijai reikėtų atnešti išankstinius čekius, tačiau paprastai niekas taip nedaro.
R. Pranka pripažįsta ir pats girdėjęs istorijų apie asociacijai nepriklausančių restoranų gudrybes įkaušusiems klientams priskaičiuoti papildomų gėrimų, idant būtų galima sumažinti kasoje dėl kokių nors priežasčių atsiradusį trūkumą.
„Gali būti tokių situacijų, kai pamačiusi išgėrusį žmogų kavinė sugalvoja įskaičiuoti papildomų gėrimų ir taip išspręsti anksčiau atsiradusį pinigų trūkumą kasoje, tačiau save gerbiantys barai taip nedaro. Nors, neslėpsiu, esu tokių istorijų apie tinklinius restoranus girdėjęs. Tai nėra barai, juose nėra barų kultūros, jie nepriklauso mūsų asociacijai. Miesto centro barai neužsiiminėja tokiais dalykais, jiems svarbus klientas ir ginčas dažniausiai išsprendžiamas jo naudai“, – sako R. Pranka.
Vartotojų teisėmis besirūpinanti institucija skundų nėra gavusi
Nors klientai neprivalo susimokėti už nesuvartotus gėrimus, panašu, kad jie arba susimoka ir su tuo susitaiko, arba sugeba situaciją išspręsti savo naudai, mat dėl tokių problemų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skundų gavusi nėra.
VVTAT Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė pabrėžia, kad tai, jog už nesuteiktas prekes ar paslaugas vartotojas neturi mokėti, apibrėžia Civilinis kodeksas.
„Kaip rašoma Civiliniame kodekse, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Taigi vartotojas privalo sumokėti už faktiškai jam suteiktas prekes arba paslaugas. Jeigu vartotojas prekių ar paslaugų neužsisakė, jis neprivalo už jas mokėti, o iškilus ginčui situacija būtų vertinama pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus.
Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra sulaukusi tokio pobūdžio vartotojų prašymų ar pasiteiravimų“, – pažymi D. Malinauskienė.
