Finansų ministras neigia kalbas apie prastai surenkamus mokesčius

Finansų ministras V. Šapoka sako norintis kalbėti faktais bei pažymi, kad Finansų ministerijos kitų metų ekonomikos augimo prognozė yra mažiau optimistiška nei ta, kurią Lietuvai žada Tarptautinis valiutos fondas.

Finansų ministras Vilius Šapoka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Finansų ministras Vilius Šapoka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT RADIJO LAIDA „Aktualijų studija“, LRT.lt

Oct 19, 2018, 5:25 PM

Finansų ministras V. Šapoka sako norintis kalbėti faktais bei pažymi, kad Finansų ministerijos kitų metų ekonomikos augimo prognozė yra mažiau optimistiška nei ta, kurią Lietuvai žada Tarptautinis valiutos fondas.

„Kalbėsiu skaičiais ir faktais. Paprastai Finansų ministerijos analitikų prognozės būna tiksliausios, to niekas nepaneigs. Prognozės, kuriomis remdamiesi formuojame biudžetą, yra paremtos objektyviomis prielaidomis. Galima pastebėti, kad Tarptautinis valiutos fondas, paskelbęs ekonomikos augimo prognozę Lietuvai, yra optimistiškesnis nei Finansų ministerija. Mes labai rūpinamės, kad pagrindas biudžetui būtų konservatyvus, jame būtų įskaičiuotos rizikos.

Kalbant apie gandą, kuris sklando apie šių metų biudžeto surinkimą, turiu pastebėti, kad planas yra viršijamas. Yra aiški priežastis, lėmusi mažesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą. Niekam ne paslaptis, kad šiemet buvo sausra, derlius buvo nuimtas anksčiau, dėl to PVM permoka išmokėta anksčiau. Kitaip tariant, yra srautų persiskirstymas, kuomet atskirų mokesčių nukrypimai nuo plano yra paklaidos ribose“, – aiškina V. Šapoka.

Šešėlis mažėja, numatytos ir dar labiau jį pažabosiančios priemonės

Vilniaus universiteto doktorantas ekonomistas Justas Mundeikis pastebi pernelyg didelį optimizmą dėl pajamų, kurias tikimasi surinkti iš šešėlinės ekonomikos mažinimo.

„Šiais metais problemų dėl biudžeto išlaidų ir pajamų balanso nebus, nes išlaidos didinamos 200 mln. eurų, panašiai tiek, kiek planuojama gauti iš ekonomikos augimo, šešėlinės ekonomikos sumažinimo. Problema bus 2021-aisiais, kuomet, pagal Finansų ministerijos planus, iš šešėlio reikės ištraukti kone 600 mln. eurų. Tikrai neaišku, ar bus įmanoma iš šešėlio ištraukti tiek pinigų ir kaip tai padaryti“, – sako J. Mundeikis.

Tačiau V. Šapoka tikina – šešėlis mažėja sparčiai, numatytos ir papildomos priemonės jį sumažinti.

„Šiais metais šešėlio mažinimo tikslai, kuriuos buvome išsikėlę, yra pilnai vykdomi – tikrai matome, kad šešėlis traukiasi sparčiai.

Netrukus bus pasirašytas memorandumas tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kredito institucijų, kuris užtikrins, kad kredito įstaigos nefinansuotų šešėlyje veikiančių įmonių. Jas nustatyti tikrai įmanoma, o šešėlinio verslo atjungimas nuo finansavimo tikrai duos rezultatų. Imtasi ir papildomų priemonių, kurios leidžia riboti šešėlyje veikiančių įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Taip pat ketinama taikyti mokesčių amnestiją, kai pusę metų be jokių baudų bus galima susimokėti „pamirštus mokesčius“, – vardija finansų ministras.

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad laikas šešėlio mažinimui yra labai tinkamas.

„Šešėlio mažinimui yra pasirinktas labai geras metas – nustatyta, kad ekonomikos augimas koreliuoja su šešėlio mažėjimu. Gerai ir tai, kad tam naudojami ne vien botago, tačiau ir meduolio principai“, – kalba ekonomistė.

Parengė Vilija Andrulevičiūtė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.