Kaip darbdavys gali prisidėti prie jūsų pensijos?

Vakarų šalyse jau įprasta, kad darbdavys rūpinasi savo darbuotojų pensija, bet Lietuvoje tokia praktika dar nėra dažna. Tik pavieniai darbdaviai siūlo motyvacines įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą. Darbuotojai itin noriai naudojasi tokiu darbdavio pasiūlymu, nes žino, kad į jų ateitį nuolat investuojama, o sukauptą indėlį galima bet kada atsiimti. Darbdaviai šia galimybę vertina, kaip efektyvią darbuotojų motyvavimo priemonę, kuri padeda sumažinti jų kaitą.

 123rf.com nuotr.
 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-10-25 15:26

Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius, paaiškina, kad įmonė kaip motyvacinį priedą prie atlyginimo gali mokėti įmokas darbuotojui į jo pensijos kaupimo sąskaitą, atidarytą darbuotojo vardu pensijų fonde. Jis pastebi, kad darbuotojai, rinkdamiesi darbovietę, vertina ne tik siūlomą atlygį, bet ir motyvacijos priemonių paketą, kurį gali sudaryti ir pensijų fondai – indėlis į darbuotojo ateitį.

„Lietuvoje vis sunkiau rasti gerų darbuotojų, darbo užmokestis auga kasmet bent 5-6%, todėl didėjantys atlyginimai dar negarantuoja darbuotojų lojalumo. Darbdaviai yra priversti ieškoti motyvacinių sistemų personalui. Pasirinkimas kaupti įmokas į darbuotojų pensijų fondą ne tik demonstruoja rūpestį dėl darbuotojo gerovės, bet ir skatina pačius juos pasirūpinti savo ateitimi“, – sako Š. Ruzgys.

Visi darbuotojai pritarė

Ukmergėje veikiančios faneros gamyklos UAB „Likmerė“, kurioje dirba 72 darbuotojai, gamybos direktorius Tadas Kasmauskis pasakoja, kad darbuotojams pensijų kaupimą kaip premijas pasiūlė maždaug prieš 7 metus. Jis sako, kad šį pasirinkimą paskatino darbuotojų motyvacinės priemonės paieškos.

„Ilgą laiką ieškojome sprendimo, kaip sumažinti darbuotojų kaitą įmonėje. Pensijų fondai pasirodė patraukliausias sprendimas, nes minimalus pensijų kaupimo sutarties terminas yra 5 metai. Šis mechanizmas pasiteisino – kaupiami pensijų fondų indėliai paskatino darbuotojų lojalumą. Taip pat ši priemonė padeda kelti mūsų kaip darbdavio patrauklumą. Demonstruojame didesnę atsakomybę ir rūpestį nei kiti darbdaviai regione, nes rūpinamės savo darbuotojų pensijomis“, – paaiškina T. Kasmauskis.

Jis neslepia, kad svarstant pradėti kaupti darbuotojų pensijų fondus, atrodė, kad ši galimybė darbuotojams gali pasirodyti nepatraukli, nes žmonės įprastai rezultatų tiksi kuo greičiau. Ši darbdavio baimė nepasiteisino – visi „Likmerė“ darbuotojai sutiko dalyvauti pensijų kaupimo programoje.

„Džiugu, kad visi mūsų darbuotojai pagalvojo apie ateitį ir sutiko dalyvauti pensijos kaupimo programoje“ , – pasakoja įmonės gamybos direktorius.

Jis pabrėžia, kad labai svarbu darbuotojus informuoti apie kaupiamus pinigus: „Atlyginimų lapeliuose rodome, kiek darbuotojas jau yra sukaupęs pinigų. Tai personalas vertina ypač teigiamai, nes mato, kad kaupiami pinigai niekur nedingsta, o suma nuolat auga.“

Sukauptą indėlį galima atsiimti

T. Kasmauskio teigimu, nuo pirmosios įmokos praėjus 5 metams dalis „Likmerė“ darbuotojų sukauptą indėlį atsiima, kiti nusprendžia kaupti toliau. „Šiuo metu mūsų įmokos siekia 2 proc. nuo atlyginimo, ateityje šį skaičių planuojame didinti iki 4–5 proc.“, – sako pašnekovas.

Nuo pirmos įmokos į pensijų fondą praėjus 5 metams ir sulaukus minimalaus pensinio amžiaus arba įgijus I ar II grupės neįgalumą, atsiimant lėšas darbuotojui jokie mokesčiai netaikomi.

„Neišpildžius vienos iš šių sąlygų, atsiimant lėšas darbuotojui reiktų sumokėti asmens pajamų mokestį, bet 15 proc., o ne 24 proc. nuo visos sumos. Tokiu atveju tai būtų atidėtas pajamų mokestis, kuris ateityje mokamas jau dėl infliacijos nuvertėjusiais pinigais. Darbdaviui visais atvejais nesumokėtų 31 proc. grąžinti nereikia“, – paaiškina Š. Ruzgys.

Skatinama mokestine lengvata

Š. Ruzgys paaiškina, kad savanoriška pensijų kaupimo programa patinka darbuotojams, nes didina jų pajamas, tomis pačiomis ar net mažesnėmis įmonės sąnaudomis.

Pensijų fondo įmokoms įmonė neturi darbuotojo vardu sumokėti mokesčių, jeigu įmoka yra daroma į jo trečios pakopos pensijų fondą. Tai reiškia, kad visi darbuotai gauna papildomų pajamų iš darbdavio 31 proc. mažesniais kaštais nei didinant algą ar mokant premiją. Ši mokestinė lengvata galioja įmokoms, neviršijančioms 25 proc. nuo metinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Pavyzdžiui, jeigu darbdavys norėtų darbuotojui pervesti 50 eurų kaip premiją, įmonei dar reikėtų sumokėti su tuo susijusius Sodros ir Gyventojų pajamų mokesčius, kurie sudarytų 36 eurus. Tai reiškia, kad tokios premijos „biudžetas“ įmonei sudarytų apie 86 eurus arba įmonė rinktųsi kaip premiją išmokėti tik 14 Eur, nes likusią dalį sudarytų mokesčiai. O norint 50 eurų pervesti į pensijų kaupimo sąskaitą, įmonei dėl tokio pervedimo neprisidėtų jokie mokesčiai ir premijos biudžetas sudarytų 50 eurų.

T. Kasmauskis priduria, kad jam apsispręsti pradėti kaupti darbuotojų pensijų fondus padėjo patrauklus įmokų apmokestinimas.

„Galimybė prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo man, kaip darbdaviui, pasirodė patraukli finansiškai. Įmonei labiau apsimoka kaupti darbuotojų pensijas nei kelti atlyginimą ar skirti premiją, kadangi nuo šių pajamų reikia sumokėti daugiau mokesčių, o pervedant įmoką į darbuotojo pasirinktą pensijų fondą – mokesčių nauda perduodama darbuotojams, jų ateities poreikiams. Pensijų fondai padeda didinti darbuotojų pajamas tomis pačiomis ar mažesnėmis įmonės sąnaudomis“, – paaiškina įmonės vadovas.

Padeda priartėti prie III pakopos

„Luminor investicijų valdymas“ vadovas Šarūnas Ruzgys taip pat akcentuoja, kad kokybiškam gyvenimui pensijoje kas mėnesį reikėtų gauti bent 70-80 proc. šiandieninio atlyginimo. To galima siekti kaupiant III pensijų pakopoje, įmokoms į pensijų fondus skiriant apie dešimtadalį pajamų, prie kurių gali prisidėti ir darbdavys.

„Kuomet prie pensijos kaupimo prisideda ir darbdavys, daug lengviau priartėti prie rekomenduojamos įmokos. Įmonė gali pasirinkti, kad ji prisideda prie darbuotojo pensijos tiek, kiek ir pats darbuotojas“, – sako Š. Ruzgys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.