Jas, kiek pakoregavus, ministrui pirmininkui pristatė ministrų kabinetas. Kaip po uždaro Vyriausybės pasitarimo aiškino S.Skvernelis, kovoje su augančiomis kainomis planuojama imtis ir naujų ginklų.
Prasitarė apie užsienio prekybos centrų atėjimą
S.Skvernelis užsiminė, kad Žemės ūkio ministerija pasitarimo metu pristatė, kaip bus sukurta prekybos tinklų kainų monitoringo sistema, o ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pristatė 16 siūlymų, kaip mažinti mokestinę naštą.
Taip pat premjeras užsiminė apie galimai didėsiančias baudas, susijusias su prekybos centrų konkurencijos pažeidimais ir vartotojų klaidinimu.
„Kaip ir buvom žadėję, yra siūloma mažinti biurokratinę naštą, didinti konkurenciją, skaidrinti santykius tarp prekybos tinklų ir tiekėjų. Taip pat pasitarimo metu aptarėme ir pozityvią nuotaiką dėl išsiųstų kvietimų užsienio prekybos centrams. Yra užmegzti kontaktai“, – po pasitarimo sakė S.Skvernelis.
Pateikė 16 siūlymų
Kaip kovos su augančiomis kainomis, atskleidė ir ministerijos. Štai V.Sinkevičius pasakojo, kad Ūkio ministerija išanalizavo Europos Sąjungos gerosios praktikos principus.
„Geroji praktika atsirastų sutartyse tarp prekybos tinklų ir tiekėjų. Taip pat – Konkurencijos įstatymo papildymas dėl baudų. Vienas aktualus dalykas yra metrologija. Šiandien dienai baudos yra neadekvačiai mažos.
Dėl Konkurencijos įstatymo, tai yra peržiūrėtos procedūros. Labai dažnai pradėtas tyrimas trunka ilgai, kelis ar net kelerius metus ir baigiasi niekuo. Bendradarbiaujant su Konkurencijos tarnyba bus papildyta. Ūkio minsiterija pateikė konkrečias priemones, kurios dar bus patikslintos ir viešumoje atsiras lapkričio 12 dieną“, – sakė jis.
Paklaustas apie naštos mažinimą smulkiesiems verslininkams, V.Sinkevičius pateikė pavyzdį, susijusį su taros rinkimu.
„Dabar mažos parduotuvės privalo rinkti tarą, kuri yra tiek plastikinė, tiek stiklinė. Mes manome, kad tai perteklinis ribojimas mažoms parduotuvėms. Tada joms reikia galvoti apie papildomą plotą ir panašiai, todėl parduotuvės iki 60 kv. m taros rinkti neturėtų.
Dar vienas dalykas - gerosios higienos praktikos taisyklės. Dabar darbuotojai turi kas dvejus metus gauti higienos pasą, o mes manome, kad laiko tarpą reikia vėlinti. Lygiai taip pat ir dėl higienos pasų. Kažkada paruoštas rekomendacinis pasas yra įtrauktas kaip rekomendacinis ir visos įmonės už tai susimoka nemažus pinigus, apie 500 eurų. Mes norėtume tai pašalinti, nes tai nėra privalomas reikalavimas“, – sakė ministras.
Ministras prasitarė ir apie geresnes sąlygas parduotuvėms, kurių plotas yra iki 500 kv. m ir kurios netvarko nefasuotos gyvūninės kilmės produktų.
„Jie veiklą galėtų pradėti tiesiog registruojantis Veterinarijos tarnyboje ir atsisakant šiuo metu reikalaujamų perteklinių taisyklių, leidimų, kuriuos šiandien privalo gauti, nors nefasuoja prekių“, – dėstė jis.
Steigs portalą, kvies investuoti
Lrytas.lt primena, kad prieš kurį laiką Vyriausybė paviešino planuojamus veiksmus, kurie skirti kovai su augančiomis kainomis ir konkurencijos mažmeninėje rinkoje didinimu.
Kaip skelbta, bus neatsisakoma minties leisti žmonėms susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio perkant maisto produktus šeimyninėse parduotuvėse, turgavietėse ir kitose smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose.
Kartu su „Investuok Lietuvoje“ bus skatinama potencialius užsienio prekybos tinklus investuoti Lietuvoje bei peržiūrėta prekybos tinklų koncentracija regionuose, tobulinant dabartinius apribojimus.
Numatoma steigti viešą portalą, kuriame būtų skelbiamos svarbiausių maisto produktų kainos gamybos ir prekybos grandinėje (ūkininkų, perdirbėjų tiekiamos ir skirtinguose prekybos tinkluose parduodamos produkcijos kaina), produktų krepšelio kaina skirtinguose prekybos tinkluose.
Taip pat – stiprinama Konkurencijos tarybos veikla ir įgaliojimai, įvertinta vartotojų teisių apsaugos būklė ir parengti pasiūlymai, kaip ją sustiprinti.
Detalesnius kovos su kainomis planus Vyriausybė planavo pateikti iki lapkričio 1 dienos.
Buvo numatoma parengti tipines sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, įvardinant gerosios ir blogosios praktikos veiksnius, analizuoti sutartis bei nuolat skelbti apibendrintus atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenis apie tokios praktikos sąlygų įtraukimą į sutartis.
Taip pat turėjo būti siekiama išanalizuoti, ar efektyvu atskirti prekybos tinklų paslaugą tiekėjams dėl prekių pardavimo (vietos lentynoje) nuo rinkodaros paslaugų.
Kalbėta ir apie valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimą. Iki lapkričio 1-osios turėjo būti pateikti pasiūlymai, kaip efektyviau ją panaudoti, įvertintas viešojo pirkimo iš smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kriterijus, įskaitant teritorinį.
Planuose taip pat išlieka ir prekybos tinklų darbo laiko ribojimai bei valstybinių vaistinių tinklo kūrimas.
