„Toks signalas liudija, kad spartus atlyginimų didinimas jau pasiekė dalies įmonių galimybių „lubas“. Dėl to verslas pradeda aktyviau ieškoti alternatyvų, kaip kompensuoti darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, investuoti į našumą didinančias priemones. Tai svarbu stiprinant konkurencingumą ir, tikėtina, kad tokios įmonių investicijos augs“, – sako Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.
Beveik pusė apklausoje dalyvavusių įmonių patvirtino, kad darbuotojų trūkumas ir toliau yra pagrindinė darbo užmokesčio didinimo priežastis. Panašiai tiek pat manė, kad ši priežastis vers didinti atlyginimus ir per artimiausią pusmetį. Tačiau, palyginti su praėjusiu pusmečiu, įmonių, kėlusių darbo užmokestį, sumažėjo 3 proc. p., o planuojančių jį didinti per artimiausią pusmetį dalis sumažėjo 7 proc. p. – iki 43 proc.
Tai lemia finansinių išteklių trūkumas. Apklausos duomenimis, su šia problema teigė susidūrusios daugiau nei pusė įmonių – 5 proc. p. daugiau nei prieš pusmetį. Šią problemą ypač pabrėžė statybos įmonės (67 proc.). Įtampą darbo rinkoje ir toliau ketinama mažinti pasitelkiant darbuotojus iš užsienio šalių. Tokį būdą dažniausiai renkasi didelės ir statybos įmonės.
Apklausa taip pat rodo, kad vis daugiau įmonių verslo plėtrą ketina finansuoti nuosavomis lėšomis. Apie 46 proc. apklaustųjų teigė, kad nuo 80 proc. iki visų plėtrai reikalingų lėšų naudos iš vidaus išteklių. Ši dalis per metus išaugo beveik 10 proc. p.
Dažniausiai veiklą finansuoti vidaus ištekliais planavo statybos, rečiausiai – prekybos įmonės. Šias tendencijas, tikėtina, lemia atsargi bankų politika kredituojant statybos įmones, kurioms būdinga aukšta verslo rizika. Tiesa, bankų paskolos ir toliau yra populiariausia išorinė veiklos finansavimo priemonė: apklausos duomenimis, jomis jau naudojasi arba ketina jas imti 53 proc. įmonių – beveik dešimtadaliu daugiau nei prieš pusmetį.
Kaip ir prieš pusmetį, beveik pusė apklausos dalyvių nurodė, kad skolinimas verslui yra apribotas. Į šią sąvoką įtraukti ne tik atvejai, kai bankai atsisakė suteikti paskolas, bet ir kai pačių įmonių netenkino finansavimo sąlygos.
„Mūsų turimi duomenys rodo, kad bankai verslui skolina pakankamai aktyviai, tačiau nepameta galvos ir taiko reiklius skolinimo standartus. Tai rodo išmoktas ir, svarbiausia, vis dar prisimenamas praėjusios krizės pamokas“, – teigia S.Krėpšta.
Labiausiai sąlygų sugriežtėjimą teigė pajutusios mažosios ir statybos įmonės. Atmestų prašymų dėl naujo kredito suteikimo ar esamų kredito sąlygų keitimo dalis ūgtelėjo beveik 12 proc. p. (iki 34 proc.), per metus – beveik penktadaliu. Kaip ir anksčiau, dažniausiai buvo atmetami mažųjų ir prekybos įmonių prašymai, dažniausiai – dėl prastos įmonių finansinės būklės (šiek tiek daugiau nei trečdalis visų atmestų prašymų).
Lietuvos banko duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bankai įmonėms paskolino 13 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, o smulkiajam ir vidutiniam verslui suteiktų paskolų vertė per metus išaugo beveik dešimtadaliu.
