Aiškėja ir tai, kad nors užsienio investicijos yra gyvybiškai svarbios emigracijos nustekentiems regionams, iš užsienio atplaukiančioms investicijoms raudoną šviesą dega rajonų politikai. Pasirodo, kad valdininkai, kurie turi savo verslus, taip paprasčiausiai siekia išvengti kilsiančios konkurencijos.
Neranda darbuotojų
Per porą metų keli pasaulio verslo milžinai paskelbė naujoms gamykloms įkurti besirenkantys Lietuvą.
Antai amerikiečių bendrovė „Hollister“ už 50 mln. eurų stato gamyklą, kurioje įdarbins 300 žmonių, medicinos konultacijų bendrovė „Intermedix“ Kaune atidarė pirmą savo padalinį Europoje ir įdarbino 700 žmonių, o automobilių įrangos gamintoja iš Vokietijos – „Hella“ – už 50 mln. eurų stato gamyklą, kurioje dirbs 250 žmonių.
Ir tai dar ne pabaiga. Bene labiausiai Lietuvą šią vasarą sudrebino žinia, kad Kauno rajone kuriasi viena didžiausių pasaulyje automobilių dalių gamintojų – „Continental“, kuri įdarbins 1 tūkst. žmonių. Tiesa, vien šioms keturioms bendrovėms Kauno rajone reikės pustrečio tūkstančio darbuotojų.
Dar 1 tūkst. darbo vietų Marijampolėje žada sukurti ir langų bei durų gamyklą atidariusi įmonė „Dovista“. Tačiau „Investor's Forum“ direktorė Rūta Skyrienė sako, kad dažnai Lietuvoje įsikuriančioms užsienio bendrovėms sunkiai sekasi rasti rdarbuotojų, net už didesnes algas.
„Įdomu tai, kad kai paklausi, kodėl investavote Lietuvoje, vienas pagrindinių dalykų yra tai, kad Lietuvoje yra daug kvalifikuotų darbuotojų, daug talentų. Tiesa, beveik toks pat procentas dar pasako, kad jie sunkiai suranda darbuotojų“, – sakė „Investor's Forum“ direktorė Rūta Skyrienė.
Siūlo iki kelių kartų daugiau pinigų
Lietuvoje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių šiuo metu yra 930 eurų. Tačiau skaičiuojama, kad mūsų šalyje veikiančios užsienio bendrovės moka vidutiniškai dukart daugiau. Tiesa, skirtumų yra ir įspūdingesnių.
Štai bendrovė „Hella“ Kauno rajone jau paleido dalį cecho, ir čia vidutinis atlyginimas yra 2504 eurų.
O gamyklą dar statančiame „Continental“ vidutinis atlyginimas yra 3 tūkst. eurų, nors gamyba gamykloje dar net nevyksta. Čia šiuo metu tokias algas gauna už gamyklos statybą atsakingi užsieniečiai.
„Galima teigti, kad aukštesniais atlyginimais išsiskiria užsienio kapitalo įmonės. Tačiau užsienio kontroliuojamose įmonėse didesnis ir darbo našumas“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė Živilė Kazlauskaitė.
Įdomu tai, kad prie mažesnių miestų įsikūrusios užsienio bendrovės lietuvių algoms neišlaidauja. Štai medicinos prietaisus gaminanti britų bendrovė „Intersurgical“ yra pagrindinis darbdavys Pabradėje ir turi 2,4 tūkst. darbuotojų, tačiau vidutinė alga yra 870 eurų, o tai yra mažiau už Lietuvos vidurkį.
Panaši situacija ir Naujojoje Akmenėje. Austrų statybinių medžiagų bendrovė „Eternit“ įdarbino 300 žmonių, tačiau mokama alga panaši į Lietuvos vidurkį.
Kaunas pralenkė Vilnių
Teigiama, kad iki šiol Lietuva užsieniečiams bene patraukliausia buvo dėl pigios darbo jėgos, tačiau, atlyginimams Lietuvoje ir ypač Vilniuje sparčiai augant, investuotojams tai darosi vis didesnė našta.
Štai prieš 10 metų Lietuvoje įsikūręs bankas „Barclays“ paskelbė mažinsiantis darbuotojų skaičių mūsų šalyje ir besikelsiantis į Indiją, kurioje algos mažesnės.
Daugelį metų net 70 proc. visų užsienio investicijų tekdavo šalies sostinei Vilniui, tačiau pernai į pirmą vietą šoko Kauno rajonas. Jame per pastaruosius porą metų investuota 220 mln. eurų. Tai yra keletu milijonų daugiau nei Vilniuje.
Kiti miestai pagal investicijas gerokai nusileidžia arba išvis nepritraukia jokių investicijų. Anot Valstybės kontrolės, dalis savivaldybių net nesistengia.
„Audito metu mes matėme, kad kai kurie regionai save mato tik kaip turistinius“, – sakė Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.
Investicijas stabdo patys politikai
„Investuok Lietuvoje“ apskaičiavo, kad sutvarkyti statybos leidimus trunka 522 dienas. Reikia pateikti 225 skirtingus dokumentus 20 įstaigų.
„Įsivaizduokite, kokią didelę naudą investuotojui gali suteikti savivaldybė, kuri tiesiog paima ir vedžioja už rankos tą investuotoją, parodydama, ką jam daryti ir kaip greičiau susitvarkyti. Jei neklystu, net 77 proc. savivaldybių netaiko tokių priemonių“, – teigė J.Lukošius.
Tiesa, investuotojų asociacija sako, kad kartais rajonų politikai netgi stabo investicijas, nes patys turi verslą ir nenori konkurentų.
„Esu išgirdusi ir tokių kalbų, kad „užsieniečiams mes nevergausime“. Regionuose yra vietinių verslų, kuriais užsiima ir patys politikai ir tokiu būdu nenori turėti konkurentų, todėl nerodo ir didelių pastangų“, – sakė R.Skyrienė.
„Visokių atvejų yra, bet kad tarybose yra kam gali kažkas nepatikti, reikia įvertinti, kad taryba yra kolegialus organas ir ne vienas meras ar administracijos direktorius priima sprendimą“, – sakė savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Per pastaruosius dvejus metus užsienio bendrovės Lietuvoje investavo beveik milijardą eurų.
Vyriausybės ir Lietuvos mokslininkų skaičiavimai rodo, kad užsienio investicijos lemia didžiąją dalį – net 80 proc. Lietuvos ekonomikos augimo ir algų didėjimo.
