Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis.
Kompleksiškai įvertinamas asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, rizikos ir kitos aplinkybės, atsižvelgiant į kitų institucijų – sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo įstaigų, neįgalumo nustatymo tarnybų, policijos ir kt. – darbuotojų bei kitų asmenų išvadas apie asmens būklę ir problemas.
Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų arba valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam asmeniui, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.
Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.
Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui nustato savivaldybė, priklausomai nuo jų rūšies, periodiškumo ir asmens galimybių už jas mokėti.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, laikinas apnakvindinimas ir kt., nemokamos gaunantiems socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, t. y., 244 eurus, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius, kurie ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Jei suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, t .y., 50 eurų.
Už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia mokėjimo dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
Gyventojams svarbu žinoti, kad savivaldybės turi teisę atleisti asmenis arba šeimas nuo mokėjimo už socialines paslaugas savivaldybės nustatytomis sąlygomis ir atvejais.
Komentuodama, kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas, SADM primena, kad dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui arba šeimai taip pat gali pateikti ir bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys.
Sprendimas, ar skirti asmeniui arba šeimai socialines paslaugas, priimamas pagal socialinio darbuotojo pateiktą išvadą.
