Dar spalio pradžioje viskas atrodė kaip sviestu patepta: nuo metų pradžios pamažu brangusi nafta pasiekė 80 dolerių (dabartiniu kursu – 70 eurų) už barelį ribą ir atrodė, kad nėra jokių priežasčių jai atpigti.
Tačiau per mėnesį kaina smuko daugiau nei penktadaliu.
Sankcijos nesuveikė
Biržos prekeiviai ir daugelis naftą parduodančių valstybių tikėjosi, kad kainą pašokdins dar nuo pavasario JAV pažadėtos sankcijos Iranui.
Jos buvo įvestos praėjusią savaitę, tačiau didelio atgarsio nesulaukė, mat tikėtasi, jog Vašingtonas visiškai uždraus pirkti naftą iš Irano. Tačiau Amerikos valdžia aštuonioms valstybėms suteikė išimtis.
Tarp jų – daugiausia Irano naftos įsigyjančios Kinija, Turkija bei Pietų Afrikos Respublika. Todėl į pasaulinę rinką toliau plūsta gerokai daugiau juodojo aukso, nei buvo apskaičiavę biržos prekeiviai.
Nori nustatyti ribą
Šiuo metu kas dieną išpumpuojama apie 93 mln. barelių (vienas barelis – 159 litrai) naftos.
Pagrindiniai naftos gamintojai, įskaitant Rusiją ir Saudo Arabiją, įspėjo, kad žaliavinės naftos pasiūla ateinančiais metais viršys paklausą.
Naftą eksportuojančių šalių karteliui OPEC priklausančios valstybės užsimena, kad šis kiekis turėtų būti sumažintas bent milijonu barelių per parą.
Kaip paskelbė Omano naftos ministras Mohammedas al-Rumhy, dėl to greičiausiai bus sprendžiama gruodį Vienoje vyksiančiame OPEC narių susitikime.
Savo ruožtu didžiausios pasaulio naftos eksportuotojos Saudo Arabijos energetikos ministras Khalidas al-Falihas žadėjo, kad jau kitą mėnesį valstybė kasdien eksportuos puse milijono barelių mažiau.
Šiuo metu Saudo Arabija kiekvieną parą pasaulio rinkai patiekia po 10,7 mln. barelių juodojo aukso.
Pajamos smarkiai svyruoja
Prieš keletą metų barelis naftos kainavo apie šimtą dolerių.
Apskaičiuota, jog tada per metus naftą išgaunančios valstybės susišluodavo maždaug 3,4 trilijono dolerių (dabartiniu kursu – 2,97 trln. eurų).
Barelio kainai nukritus iki 60 dolerių, jų metų pajamos sumenko iki 2 trilijonų dolerių (1,75 trln. eurų).
Įprasta, jog tokiais atvejais nukenčia ne tik naftą išgaunančios valstybės ar koncernai, bet ir jų finansuotojai.
Taip pat šio sektoriaus verslininkams dėl lėšų stygiaus tenka keisti naujų išteklių paieškos ir naudojimo planus.
Įdomu, kad atpigus juodajam auksui nerimas kyla ir nekilnojamojo turto sektoriuje, tiesa, tiktai didžiausiuose pasaulio miestuose.
Mat tada turtingi arabų šeichai vengia pirkti prabangius būstus užsienyje.
Užtat kritus kainoms džiaugtis gali vartotojai, nes paprastai po kiek laiko atpinga degalai.
Antai prieš keletą metų benzino litro kaina Lietuvoje buvo perkopusi 5 litus (1,45 euro). Vėliau ji buvo kritusi iki maždaug euro ir tik pastaraisiais metais, kaip ir naftos kaina, vėl pradėjo kilti. („Spiegel.de“, LR)
D. Trumpo komentarai nusmukdė naftos kainas
Kaip rašo naujienų agnetūra ELTA, antradienio rytinėje prekyboje naftos kainos krito daugiau negu 1 proc., „Brent“ rūšies naftos kaina smuktelėjo žemiau nei 70 JAV dolerių už barelį, o WTI naftos kaina nusileido žemiau kaip 60 JAV dolerių už barelį, praneša „Reuters“.
Tokias tendencijas lėmė JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimas Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) nemažinti pasiūlos, kad būtų padidintos naftos kainos.
„Tikimės, kad Saudo Arabija ir OPEC nemažins naftos gavybos. Naftos kainos turėtų būti daug mažesnės“, – pirmadienį rašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.
