Milijonų mokytojų algoms matematika: žioji praraja

Visiems streikuojančių mokytojų reikalavimams įgyvendinti reikia beveik 300 mln. eurų. Norint patenkinti pirmąjį punktą – mokytojams algas pakelti tiek, kiek jie reikalauja, reikia 151 mln. eurų. Šitaip skaičiuoja Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.

 Skaičiavimai, kiek reikia pinigų mokytojų algoms nesutampa. 
 Skaičiavimai, kiek reikia pinigų mokytojų algoms nesutampa. 
 A.Kubilius. <br> T.Bauro nuotr. 
 A.Kubilius. <br> T.Bauro nuotr. 
 R.Kuodis. 
 R.Kuodis. 
 A.Aldakauskas. <br> J.Stacevičiaus nuotr. 
 A.Aldakauskas. <br> J.Stacevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 7, 2018, 6:59 PM

Tuo tarpu Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius tikras, kad, priklausomai nuo to, su kuriuo mėnesiu lyginsi, pakėlimui pakaktų 60 ar 120 mln. eurų.

Savo nuomonę socialiniame tinkle išsakė ir ekonomistas Raimondas Kuodis.

„Dar būtų gerai nustot kraupint visuomenę su “kosmine suma – 300 mln. eurų mokytojams”, p. Karbauski. Jei jų vidutinę algą pakeltume 150 eurų, tam per metus reiktų apie 50 mln. eurų“, – rašė R.Kuodis.

Streiko organizatorė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) iškėlė kelis reikalavimus, iš kurių vieno nesutinka atidėti iki 2020 metų. Ji reikalauja, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami 20 proc.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas nuo pirmųjų dienų, kurias leidžia ŠMM Kolegijų salėje, sakė, kad skubiausiam reikalavimui patenkinti reikalinga suma galėtų siekti 60-70 mln. eurų.

Pateikė reikalavimus ministerijai

LŠDPS palaiko etatinį apmokėjimą, tačiau kritikuoja ŠMM dėl jį įvedant padarytų klaidų. Ši organizacija pateikė ŠMM reikalavimus, kaip turėtų būti keičiama etatinio apmokėjimo tvarka:

mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų;

etato valandos turėtų būti skaičiuojamos ne metams, o savaitei;

turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.,

ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos;

ŠMM turėtų įsipareigoti mažinti mokinių skaičių klasėse.

Taigi pateikiame tai, kaip skaičiuoja A.Kubilius ir kaip skaičiuoja A.Aldakauskas.

„Norint, viską galima išspręsti“

A.Kubilius „Facebook“ tinkle šitaip išsakė savo skaičiavimus ir nuomonę: „Šių metų biudžete iki rugsėjo mėn. bendra mokytojų atlyginimų biudžetinė eilutė siekė 540 mln. eurų. Biudžete taip pat buvo numatyta, kad nuo rugsėjo Vyriausybė prie šios sumos pridės dar 17 mln. eurų.

Jeigu tai buvo padaryta, tai teoriškai mokytojų atlyginimai vidutiniškai turėjo padidėti 10 proc. (ar taip įvyko sunku pasakyti, nes etatinio apmokėjimo įvedimas daug dalykų supainiojo – kažkam galėjo padidėti ir daugiau, kažkam galėjo ir sumažėti).

Kad 2019 metais išlaikytų tokį pat atlyginimų lygį, kokį mokytojai gauna dabar (gruodžio mėn), Vyriausybė biudžeto projekte visiems 2019 metams numatė padidinti biudžeto eilutę, skirtą mokytojų atlyginimams, papildomais 49 mln. eurų, lyginant su 540+17 mln. eurų.

Taigi kitų metų biudžete mokytojų atlyginimų eilutė turi būti maždaug 610 mln. eurų, bet tokia biudžeto eilutė mokytojams garantuoja tik tai, kad jų atlyginimai visus kitus metus bus tokie patys, kokie buvo šių metų paskutinį trečdalį, t.y. rugsėjo-gruodžio mėnesiais.

Taigi tuo metu, kai 2019 metais VDU augs maždaug 8 proc., mokytojų atlyginimai 2019 metais (lyginant su 2018 pabaiga) augs 0 proc. . Todėl mokytojai teisėtai streikuoja, kai mato tokius valdžios planus 2019 metams, kurie mokytojus ir kitus viešojo sektoriaus darbuotojus palieka ant „bado dietos“. Nors mokytojų kaimynų, ypač dirbančių privačiame sektoriuje, atlyginimai augs daugiau nei 8 proc.

Ko reikia, kad mokytojų teisėti reikalavimai 2019 metais padidinti jų atlyginimus bent dalinai būtų patenkinti? Aritmetika yra paprasta – norint, kad mokytojų atlyginimų augimas kitais metais būtų ne 0 proc., o bent 10 proc. (šiek tiek daugiau nei augs VDU), reikia 10 proc. didesnės biudžeto eilutės, nei dabar yra numatyta. Tai yra, reikia papildomų 61 mln. eurų.

Tokius skaičius patvirtino ir finansų ministras V.Šapoka, kai jo tiesiai paklausiau, kiek reikia papildomų lėšų, kad mokytojų atlyginimai kitais metais būtų padidinti 10 proc.? Jo atsakymas buvo toks pat – reikia papildomų 60 mln. eurų. Norint padidinti 20 proc., reikia papildomų 120 mln. eurų.

Galima aiškintis, koks iš tikrųjų yra mokytojų reikalavimas – pvz., ar kad jų atlyginimas 2019 metų kovo mėnesį būtų 20 proc. didesnis nei 2018 metų kovo mėnesį (tada užtektų papildomų 60 mln. eurų), ar nei 2018 gruodžio mėnesį (tada reikėtų papildomų 120 mln. eurų), tačiau bet kuriuo atveju tokiam atlyginimų padidinimui tikrai nereikia 300 mln. eurų.

Be abejo, papildomus 60 mln. eurų atrasti 2019 metų biudžete nėra lengva. Paprasčiausia tą daryti būtų atidedant mokesčių reformos įgyvendinimą iki 2019 m. balandžio 1 d. (atsiranda 80 mln. papildomų pajamų) ar iki 2019 metų liepos 1 d. (atsiranda 160 mln. eurų papildomų pajamų), ar galų gale iki 2019 m. gruodžio 31 d. (tada atsiranda visi 325 mln. eurų papildomų pajamų, kurias būtų galima panaudoti ir kitų viešojo sektoriaus problemų sprendimui)

Tačiau bet kuriuo atveju Vyriausybė neturėtų meluoti visuomenei, kad streikuojančių mokytojų reikalavimams reikia papildomų 300 mln. eurų.

Norint, viską galima išspręsti. Jeigu tik noro ir sveiko proto valdžioje yra.“

ŠMM matematika: kiek kainuotų streiko reikalavimai

1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.

Pagal savivaldybių ir valstybinių mokyklų pateiktus duomenis, 2018 m. tik pedagoginių darbuotojų metinis darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo išmokomis yra apie 755 mln. eurų. Šią sumą norint padidinti 20 proc., tektų rasti apie 151 mln. Eur. (Tiesa, anksčiau buvo nurodoma kuklesnė – 130 mln. eurų suma, - red. past.)

2. Nuo 2019 m. sausio 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos (padidinti nuo 3 iki 6 val.)

Mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo tvarkos apraše ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies sąlyginis koeficientas yra 5,27, tad vienos valandos įkainis kartu su mokesčiais „Sodrai“ sudaro 6,1 euro. Vienam etatui vienai valandai per metus finansuoti tenka 308, atitinkamai 3 val. – 924 eurai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatų šiais mokslo metais yra 12 153, tad papildomų lėšų poreikis 3 val. apmokėti yra 11 mln. eurų.

3. Naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalus paliekant tik viršutinę ribą visiems pedagoginiams darbuotojams.

Pagal savivaldybių ir valstybinių mokyklų pateiktus duomenis papildomai darbo užmokesčiui, skaičiuojant, kiek trūksta iki viršutinės koeficiento ribos, reikėtų apie 25 mln. Eur.

4. Įsipareigoti mažinti vaikų skaičių grupėse ar klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22 mokinių, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.

Pagal Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenis 2018 – 2019 mokslo metais savivaldybių ir valstybinėse mokyklose iš viso suformuota 2006 pradinių klasių ( 1 – 4 kl.) komplektai, kuriuose mokosi po 25 ir daugiau mokinių. Nustačius didžiausią mokinių skaičių klasėje 22, papildomai turėtų būti finansuojami 807 sąlyginiai klasių komplektai.

Šiais mokslo metais yra 131 pagrindinio ir vidurinio ugdymo klasė (5 – 12 kl.) su 31 ir daugiau mokinių. Nustačius didžiausią mokinių skaičių klasėje 26, papildomai turėtų būti finansuojami 2167 sąlyginiai klasių komplektai.

Vidutiniai pradinio ugdymo programos vieno klasės komplekto ugdymo kaštai metams yra apie 18,5 eurų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos – 33 tūkst. eurų.

Taigi bendras preliminarus lėšų poreikis būtų netgi 86 mln. Eur. Tačiau jis suskaičiuotas remiantis teoriniu modeliu, bendrą per didelėse klasėse besimokančių šalies mokinių skaičių paskirstant į vienodo dydžio klases. Realybėje mokinių skaičiai mokyklose yra labai skirtingi, vienur didesni, kitur mažesni, ir mokyklų steigėjai formuoja skirtingų dydžių klases. Tad jei realių klasių susidarytų net ir perpus mažiau negu teorinių, lėšų poreikis siektų 43 mln. eurų.

Ikimokyklinėms ir priešmokyklinėms grupėms mažinti vien valstybės dotacijos reiktų 6 mln. eurų. Jie suskaičiuoti turint omenyje, kad ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai sudaro apie 40 proc. bendrojo ugdymo mokinių, o jų ugdymas iš valstybės biudžeto finansuojamas tik 50 proc., kitą dalį dengia steigėjai (taigi dalis papildomų išlaidų tektų ir savivaldybėms), ankstyvojo ugdymo vidutiniai grupės išlaidos sudaro apie 70 proc. vidutinių bendrojo ugdymo klasės kaštų.

Bendra minimali suma siekia 49 mln. Eur.

Mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų.

Pagal ŠVIS duomenis, 2016 – 2017 mokslo metais savivaldybių bendrojo ugdymo mokytojai iš viso turėjo apie 579,3 tūkst. kontaktinių ir 818,5 tūkst. savaitinių valandų. Šiuo pagrindu šiais mokslo metais suformuota 28 tūkst. etatų. Kitais mokslo metais šis skaičius siektų apie 29,8 tūkst. etatų.

Kiekvienai bendrojo ugdymo mokytojo pareigybei priskiriant vidutiniškai 18 kontaktinių valandų per savaitę reiktų suformuoti apie 32,2 tūkst. etatų, t.y. apie 4200 pareigybių daugiau negu dabar.

Šį skaičių reikia dauginti iš mokytojo pareiginės algos pastoviosios dalies sąlyginio koeficiento 7,61 bei pareiginės algos bazinio dydžio 132,5 ir pridėti įmokas „Sodrai“ (30,48 proc. darbo užmokesčio) bei padauginti iš 12 mėnesių. Gauname metų lėšų poreikį – 66 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.