Skolingas daugiau nei milijoną, o per mėnesį uždirba vos 900 eurų. Apie tokią savo padėtį Vilniaus miesto apylinkės teisme prabilęs 54 metų verslininkas Vytautas Petrauskas prašo asmeninio bankroto.
Tačiau toks jo prašymas kelia abejonių pinigus šiam veikėjui skolinusiems asmenims. Sužlugusios V.Petrausko investicijos jiems primena sukčiavimą.
Teismams negaišta laiko
Marga ir skolintojų publika – žinomas advokatas, nemažai reikalų su teisėsauga turėjęs verslininkas, buvęs „Vilniaus brigados“ narys, Maskvoje atsitiktinai sutiktas turkas.
Prašyme iškelti asmens bankroto bylą V.Petrauskas nurodė, jog šiuo metu yra skolingas 19 asmenų ir bendrovių, tarp jų – dviem bankams ir komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms.
Tačiau, kai jis paprašė bankroto, oficialų atsiliepimą teismui pateikė vienintelis kreditorius – žinomas advokatas Sigitas Juodelis. Kiti paskolų teikėjai ir jų atstovai nepasirodė ir teisme.
Nėra banko – nėra įrodymų
S.Juodeliui atstovaujanti advokatė Irina Lemežytė abejojo, ar visos V.Petrausko nurodytos paskolos tikros.
„Dauguma paskolų kelia realių abejonių, nes nėra jokių to įrodymų. Abejotina, ar V.Petrauskas iš tiesų turi tiek prievolių, gal taip teigiama tik tam, kad įrodytų savo nemokumą?“ – teisme svarstė advokatė.
V.Petrauskas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad iš savo pažįstamų skolinosi dideles pinigų sumas, nors tvirtino, kad pinigai buvo pervedami per banką.
„Mano sąskaita buvo „Danske“ banke, kurio nebėra, todėl įrodymus galėtų pateikti tie, kas pinigus pervedė“, – aiškino V.Petrauskas.
Vartydamas kreditorių sąrašą, jis miglotai aiškino ir apie tai, kokiam tikslui skolinosi pinigus ir kur juos investavo.
Sklypas liko rusams?
V.Petrauskas pasakojo, kad jo finansinės bėdos prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai vienas pažįstamas pasiūlė investuoti Rusijoje – Kursko mieste pirkti žemės sklypą.
Vilnietis teigė už sklypą Rusijos bendrovei pervedęs 600 tūkst. JAV dolerių (528 tūkst. eurų).
2010 metais bendrovė Rusijoje bankrutavo, o investuoti pasiūlęs jo pažįstamas dingo.
Kam šiuo metu priklauso jo neva įsigytas žemės sklypas, V.Petrauskas teigė nežinantis ir neturintis ko paklausti. „Iki 2010 metų rusai man tikino, kad viskas gerai, o dabar visi dingo“, – teisme aiškino V.Petrauskas.
Sklypo pirkimui Rusijoje V.Petrauskas iš S.Juodelio buvo paskolinęs 200 tūkst. eurų, o iš kur gavo likusius pinigus, neatskleidė.
Prekybos centro nepastatė
Nesėkminga esą buvo ir kita jo investicija – prekybos centro statybos Gardine.
V.Petrauskas teigė, jog įkalbėtas vieno pažįstamo į verslą Baltarusijoje investavo 290 tūkst. eurų, bet prekybos centras taip ir nebuvo pastatytas.
Jam nepavyko atgauti ir pinigų, nors teisme teko pripažinti, jog to padaryti net nebandė: „Konsultavausi su Baltarusijos advokatais, kurie sakė, kad labai pasistengęs investuotojus galėčiau nebent pasodinti į kalėjimą.
Tačiau būtų reikėję mokėti ir už advokatų paslaugas, ir teismo mokesčius.“
Vienam Rusijoje gyvenančiam pažįstamui 136 tūkst. eurų liko skolingas ir pats V.Petrauskas.
Jam Žilvinas Korzunas buvo pasiūlęs įsigyti akcijų, tačiau už jas sumokėjo pats.
„Mes buvome susitarę, kad jei iki 2017 metų nesumokėsiu už akcijas, jis galės jas perimti“, – šitaip apie keistą susitarimą pasakojo ant bankroto ribos atsidūręs verslininkas.
Investicijos – įtartinos
Advokatė I.Lemežytė pasigedo nors vieno įrodymo, kad V.Petrauskas būtų investavęs užsienyje ar bandęs atgauti ten investuotus pinigus: „Tai leidžia pagrįstai manyti, kad pinigai iškeliavo iš Lietuvos, kad kreditoriams būtų sunkiau juos atgauti.“
V.Petrauskas investicijas kaimyninėse šalyse teisme pavadino rusišku žodžiu „pravalas“ (liet. „žlugimas“): „Rusijoje ir Baltarusijoje pražuvo ne vieno verslininko pinigai, tai buvo mano klaida.“
Verslas jam nesisekė ir Lietuvoje – 2013 metais įkūręs bendrovę „Dereka“ jis nusprendė statyti medžio anglių perdirbimo gamyklą.
Pardavęs pelningai dirbančios gamyklos akcijas V.Petrauskas planavo padengti kitas skolas, bet gamykla taip pat nebuvo pastatyta.
Skolininkas jaučiasi apgautas
Dalį bendrovės „Dereka“ akcijų už skolas V.Petrauskas buvo perleidęs advokatui S.Juodeliui, kuriam dabar yra skolingas 400 tūkst. eurų.
Įsikišus antstoliams ši suma išaugo dar 18 tūkst. eurų.
Jis teigė tokios sumos iš advokato niekada nesiskolinęs ir jaučiasi apgautas.
„Pinigai man nebuvo perduoti, tai buvo laidavimas už kito asmens finansinius įsipareigojimus. Sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu – aš netekau akcijų ir dar likau skolingas“, – paaiškino V.Petrauskas.
Jis priekaištavo, jog dar vienos jo įmonės akcininku tapęs S.Juodelis tyčia siekė bendrovių bankroto.
Dukra moka grašius
Bendrovėje „Dereka“ V.Petrauskas teigė gavęs didelį atlyginimą, bet išėjęs tėvystės atostogų grįžti nebeturėjo kur.
Bendrovei „Dereka“ yra iškelta bankroto byla, o 40 tūkst. eurų neišmokėto atlyginimo bei išeitinės pašalpos V.Petrauskas siekia atgauti per teismus.
Šiuo metu V.Petrauskas yra keturių bendrovių direktorius, tačiau iš jų visų sukrapšto vos 940 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių.
Šių bendrovių savininkė – V.Petrausko dukra, o tėvas jose esą dirba po 1–3 valandas per dieną. Su nesėkmėmis susidūręs verslininkas savo įsteigtų bendrovių akcijas dukteriai tiesiog padovanojo.
„Šios bendrovės beveik neturi turto, dukra norėjo imti paskolas ir pradėti savo verslą“, – atsakė V.Petrauskas, bet nesurado paaiškinimo, kodėl turėdamas keturias bendroves pats nebandė kapstytis iš finansinės duobės.
„Visos sąskaitos buvo areštuotos, rankos surištos. Kai prasideda skolų išieškojimas, žmonės nebepasitiki ir nesvarbu, kad anksčiau buvome draugai“, – aiškino V.Petrauskas.
Tačiau advokatė I.Lemežytė atkreipė dėmesį, kad dėl skolų buvo areštuotos paties V.Petrausko, o ne jo bendrovių sąskaitos.
Dirbti kitiems nenori
Netgi tuomet, kai verslas žlugo, V.Petrauskas skolintis nenustojo. „Iš vienų skolinausi tam, kad grąžinčiau skolas kitiems. Gaila, kad susidarė tokia situacija, bet yra, kaip yra“, – nuleidęs galvą kalbėjo į skolas įklimpęs vyras.
Jo teigimu, atsirado ir tokių, kurie net neklausė, kam pinigai reikalingi ir kada bus grąžinti.
„Maskvoje sutikau pažįstamą turką, pasakiau, kad neturiu pinigų, jis man davė 5 tūkst. eurų“, – pasakojo V.Petrauskas.
Ar aukštąjį išsilavinimą turintis darbingo amžiaus vyras negalėtų susirasti geriau mokamo darbo? Tokio klausimo V.Petrauskas sulaukė iš advokatų ir teisėjo.
„Aš bandysiu susirasti darbą, bet niekada nesu dirbęs valdiškose struktūrose“, – aiškino bankroto siekiantis verslininkas.
