Norėdami susipažinti su šia mažai tyrinėta sritimi, ko gero, nerastume tinkamesnio pašnekovo kaip finansinių technologijų ekosistemą kuriantis verslininkas Vytautas Karalevičius. Prieš penkerius metus Vytautas ir partneriai įsteigė sėkmingai veikiančią kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“, kuri šiuo metu teikia paslaugas milijonui klientų iš viso pasaulio, o 2018 metais pasiekė įspūdingų rezultatų su projektu „Bankera“. Apie kriptovaliutų rinką, strateginius sprendimus, kuriamas darbo vietas ir steigiamą „FinTech“ banką kalbamės su V. Karalevičiumi.
– Kaip kilo mintis pradėti siūlyti paslaugas, susijusias su kriptovaliutomis? Ar pradžia buvo nuo nulio?
– Man visada patiko ir ypač sekėsi tikslieji mokslai – chemija bei matematika. Nuoširdžiai ačiū chemijos mokytojai – būtent ji patarė, kad gyvenime daugiau nuveiksiu kaip ekonomistas nei chemikas. Ir iš tiesų, finansai yra mano pašaukimas. Čia susijungia matematika ir tikslumas, ir dar vienas mane dominantis elementas – socialiniai santykiai.
Po studijų Kembridže kartu su Justu Dobiliausku ir Mantu Mockevičiumi nusprendėme revoliucionizuoti atsiskaitymus internete. Buvo akivaizdu, kad vis daugiau paslaugų keliasi į internetą, atsiskaitymų poreikis šioje erdvėje neišvengiamai auga. „Nulinis taškas“ šiek tiek primena „Google“ garažo istoriją, kai keturi žmonės dirba ankštame bute, turėdami tikslą vartotojams pasiūlyti patogiausią, inovatyviausią ir greičiausią atsiskaitymų būdą. Taip 2012 metais atsirado projektas „SpectroCoin“.
– Kas inspiravo „Bankeros“ atsiradimą?
– Mūsų akiratyje visada buvo klientai ir naujos koncepcijos, todėl įsivažiavus „SpectroCoin“ tapo aišku, kad atėjo metas žengti naują žingsnį link mūsų vizijos išpildymo. Jautėme, kad kriptovaliutų rinkoje mums darosi ankštoka. Taip atsirado naujos eros banko – „Bankeros“ – idėja, prekės ženklo turinys, vedantis mus link finansinių mokėjimų paslaugų teikimo.
Kai pasaulyje pirmuosius žingsnius žengė ICO projektai (angl. „Initial Coin Offering“), kriptovaliutų rinka taip pat sparčiai plėtėsi. Mums buvo visiškai akivaizdu ir logiška, kad turėdami veikiančią platformą, visus būtinus instrumentus ir žinias bei patirtį, sukauptą per „SpectroCoin“, galime sėkmingai įgyvendinti „Bankeros“ ICO ir suteikti pagreitį projekto plėtrai.
– Metų pradžioje buvo skelbiama, kad „Bankera“ pagal pritrauktas lėšas patenka tarp sėkmingiausių ICO pasaulyje. Kuo dar įsimintini pastarieji metai kriptovaliutų rinkai?
– Jei atsakyčiau trumpai, mes esame maratonininkai, ne sprintų bėgikai. Niekada neskaičiavome, kuriame penketuke ar dešimtuke esame. Tiesa, malonu matyti, kad visos komandos įdėtas darbas, nemigos naktys atsipirko su kaupu – įvykdėme ICO, mūsų plėtojamuose versluose sukurta per 100 naujų darbo vietų, tačiau mūsų tikslas buvo ir yra produktų kūrimas. Itin džiaugiamės pasiekę svarią technologinę pažangą ir startavę su „Bankeros“ ekosistemos dalimi – kriptovaliutų birža, kuri teiks paslaugas klientams už Lietuvos ribų.
– Kitose kriptovaliutų veiklos srityse taip pat matoma nerimo ženklų, pavyzdžiui, spaudos antraštės skelbia liūdnas žinias „kasėjams“. Ar šios naujienos daro įtaką jūsų veiklai?
– Norint, kad tinkamai veiktų sudėtinga kriptovaliutų ekosistema, kas nors privalo atlikti „kasimo“ funkciją. Daugeliui lengvai suprantamas pavyzdys: vienas procesorius – vienas balsas. „Kasimo“ veikla primena aukso karštligę – ji pritraukė daug greito pelno ieškančių žmonių, tačiau dėl vyraujančios konkurencijos tarp „kasėjų“ antpelnio galimybė išnyko.
Atsakant į antrąjį klausimą, šiais metais teko publikuoti mokslinį tyrimą apie naujienų įtaką bitkoino kainai. Įdomu tai, kad nėra fundamentalių veiksnių, lemiančių kainų amerikietiškus kalnelius, žmonės priima sprendimus atsižvelgdami į emocijas, baimes, lūkesčius ar nuotaikas rinkoje. Taigi galima sutikti, kad naujienos turi itin svarų tiesioginį poveikį veiklai, susijusiai su kriptovaliutomis.
Tačiau pastebime ir tvarios rinkos augimą – metų pradžioje, subliūškus kriptovaliutų burbului, mūsų veikla stabilizavosi, paslaugų kokybė pagerėjo, rizikos sumažėjo, nes iš rinkos pasitraukė atsitiktiniai žaidėjai, liko konkurencingi, stiprios technologinės kompetencijos dalyviai, tiksliai žinantys, ko siekia, ir tikintys perspektyvia kriptovaliutų integracija bei pritaikymu kasdieniams kiekvieno poreikiams.
– Minėjote, kad norite išplėsti savo siūlomų paslaugų spektrą. Ką, be kriptovaliutų, ketinate pasiūlyti savo klientams?
– Mūsų prioritetas – patikimos finansinės ekosistemos, ilgalaikės vertės kūrimas klientui pasitelkiant turimas žinias ir inovatyvius sprendimus. Tikime, kad sugebėsime perkelti greitį, kuris daro kriptovaliutas patraukliomis, į tradicinių mokėjimų kanalus. Manau, daugelis sutiks, kad galimybė už prekes ar paslaugas gautu apmokėjimu disponuoti iš karto, o ne laukti keletą dienų ar savaičių, kol mokėjimas pasieks sąskaitą, skamba patraukliai kiekvienam, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams.
Vienas mūsų ilgalaikių tikslų yra Nobelio premijos laureato Roberto Jameso Schillerio idėjos įgyvendinimas. Jo pasiūlytas modelis sudarys sąlygas, kad skirtingos valiutos bei infliacijai atsparūs „krepšeliai“ taptų atsiskaitymo priemone elektroninių piniginių turėtojams. Mes siekiame, kad „Bankera“ taptų šios gražios idėjos įgyvendintoja, – tam turime ambicingą bei iššūkius mėgstančią komandą, tvirtus pamatus ir išteklius.
– Anot „Reuters“, kriptovaliutų leidėjai ar ICO platintojai yra tiesiogiai susiję su populiariais vardais ir patarėjais. Kokia jūsų pozicija šia tema?
– Kompetentingų ekspertų nuomonė finansų srityje yra reikšminga. Tai ypač aktualu, kai kalbame apie naujai besikuriančias rinkas, tokias kaip kriptovaliutų, kur dar nėra aiškių rinkos lyderių ar autoritetų. Ieškant patarėjo svarbiausia realiai įvertinti turimas kompetencijas ir pasirinkti nepriekaištingos reputacijos asmenį. Deja, vis dažniau matome, kaip patarėjų vaidmuo išsikreipia – ICO ir kriptovaliutų rinkoje atsiranda vis daugiau spekuliantų, kurie parduoda vien tik savo žinomumą ir ryšius. Žinau ne vieną ICO projektą, kuris yra nukentėjęs nuo tokio tipo patarėjų.
– Ar jūs esate susidūrę su panašiais patarėjais?
– Neteko, atvirai kalbant, mums to nereikėjo – „Bankera“ ICO savo koncepcija buvo patrauklus ir inovatyvus, „SpectroCoin“ vardas taip pat jau įsitvirtinęs rinkoje ir pritraukė nemažai klientų. Žinoma, patarėjų komandoje turėjome – pavyzdžiui, Europos Parlamento narį Antaną Guogą, jis yra vienas iš nedaugelio, kalbančių apie blokų grandinės (angl. „blockchain“) naudą, ir nebijo inovacijų.
Stebėdami situaciją ir matydami vis daugiau projektų, kurie nukenčia dėl netinkamo pasirinkimo, dar kartą įsitikinome, kad svarbu ne žinomi vardai, o didelė patirtis. Dabartiniai mūsų patarėjai dirba privačiai, jų patirtis ir indėlis bus matomas galutiniuose produktuose, o ne „patinka“ socialiniuose tinkluose.
– Ar A. Guoga dalyvavo kuriant jūsų verslo idėją, koks buvo jo indėlis į ICO sėkmę?
– Su A. Guoga bendradarbiavome nuo 2015 metų. 2017 metais pristačius projektą „Bankera“ Antanas iš karto susidomėjo ICO idėja ir jos potencialu. „Bankeros“ idėjos autoriumi jis nebuvo, tačiau palaikymas ir žinomas vardas sulaukė dėmesio, ilgainiui, išryškėjus požiūrių ir prioritetų skirtumams, mūsų keliai išsiskyrė.
– Kodėl kriptovaliutos nesulaukia oficialaus valstybinių institucijų pripažinimo, nors jos vis stipriau įsitvirtina ekonominėje erdvėje?
– Kai tik pradėjome veikti su „SpectroCoin“, juokavome, kad pranašu savo šalyje nebūsi. Paradoksalu, bet Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad kaimyno žolė žalesnė, – į Lietuvą atvežamos „kriptovaliutų superžvaigždės“, tačiau vietiniai verslininkai, dirbantys šioje srityje ir pasiekę solidesnių rezultatų, mažai girdimi, matomi ir vertinami.
Apmaudu, bet dalis reguliuotojų mato kriptovaliutas kaip grėsmę, kuri išjudins iš komforto zonos. Vis dažniau girdime apie draudimus nei inovacijų pritaikymą visuomenės poreikiams. Esame kreipęsi į įstatymų leidėjus, valstybines institucijas dėl reguliavimo gairių ir galimybės dalytis savo žiniomis, konsultuoti apie rinkos dinamiką, vykstančius pokyčius, inovacijas. Deja, kreipimusi viskas ir baigėsi. Tačiau edukuojame per kitus kanalus: asociaciją „Infobalt“ bei „Women Go Tech“ konferencijas, Vilniaus universiteto „FinTech“ studijų programą ir dalyvaudami Lietuvos banko rengiamuose programuotojų maratonuose (angl. „hackathon“), kur dalijamės gerąja patirtimi.
– 2018-ieji artėja prie pabaigos. Ko palinkėtumėte sau ir kitiems naujaisiais metais?
– Kartais atrodo, jog vis dar gyvename raganų medžioklės laikais, kai inovacijos atmetamos vien dėl to, kad tai neatrasta, sunkiai suprantama sritis, todėl naujovė suvokiama kaip blogybė, nuo kurios reikia apsisaugoti. Mano linkėjimas – išdrįsti būti atviresniems pokyčiams ir pirmiausia išbandyti juos patiems.
Sau ir savo komandai norisi palinkėti, kad nepritrūktų parako ir motyvacijos siekiant užsibrėžtų tikslų. Mūsų vis dar laukia dideli darbai pristatant „Bankeros“ paslaugas visuomenei, „SpectroCoin“ platformos plėtra. Taip pat linkiu, kad prie esamos komandos prisijungtų daugiau aukščiausio lygio finansų ir technologijų ekspertų. Galbūt tai būsi tu?
