Lietuvių požiūrį į mokesčių mokėjimą ir jo kaitos tendencijas stebintys ekspertai pastebi, kad galėdami įsigyti prekių ar paslaugų legaliai, tautiečiai tai ir stengiasi daryti, o nenoras mokėti mokesčius tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu ir tai, kaip žmogus vertina už savo mokesčius iš valstybės gaunamas paslaugas.
Tolerancija šešėliui mažėja
Laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Ieva Valaškaitė kalbėdama apie lietuvių požiūrį į vengimą mokėti mokesčius, akcentavo, kad dažnai tokį įstatymams prieštaraujantį sprendimą gyventojai priima spaudžiami ekonominių aplinkybių.
„Patys žmonės, kalbėdami apie tai, kodėl dirba šešėlyje, nurodo, kad mokesčiai jiems yra per dideli. Akivaizdu, kad kita dalis vartotojų, dėl tos pačios priežasties prekes ir paslaugas taip pat bando įsigyti iš šešėlio“, – kalbėjo ji ir pridūrė, jog didžioji dalis žmonių, turėdami galimybę rinktis – ar dirbti legaliai ar vystyti savo verslą šešėlyje, prioritetą teiktų legalaus verslo variantui.
„Niekas nenori gyventi baimėje, kad vieną dieną į duris pasibels mokesčių inspektoriai ir juos nubaus, bet dažnai žmonės paprasčiausiai neturi kitos išeities. Jei jiems reikia rinktis tarp gyvenimo šešėlyje ar gyventi išlaikomiems valstybės – didelis klausimas“, – kalbėjo analitikė ir pridūrė „Tolerancija šešėliui mažėja“.
Apgauti valstybę – „nieko tokio“?
Daugelis sutiktų, kad neatsiklausus pasiskinti agurkų iš kaimyno šiltnamio ar pasinaudoti jo buto elektros įvadu – nusikaltimas, tačiau nuslėpti pelno dalį už parduotas prekes ar paslaugas – savotiškas verslumo įrodymas. Ar iš tiesų apgauti valstybę „nieko tokio“?
„Tai abipusis žaidimas. Yra žmonių, kurie nori apgauti valstybę, o tai iš tiesų reiškia, kad jie nori apgauti kitus mokesčių mokėtojus. Kitas dalykas, valdžia taip pat neretai apgaudinėja žmones su mokesčiais – jie nežino, kiek mokesčių sumoka ir nežino, kad tie mokesčiai panaudojami. Kai nežinai, kam panaudojami tavo sumokėti mokesčiai arba nepasitiki valstybe“, – sakė I.Valaškaitė.
Anot jos, nepasitikėjimo valstybe mastus atskleidžia ir nuolat vykdomi gyventojų nuomonės apklausos tyrimai. „Dvejus metus iš eilės vykdėme tyrimą klausdami žmonių, kaip efektyviai, jų manymu, valdžia išleidžia biudžetą. Gyventojai manė, kad tik vos daugiau nei pusė biudžetų lėšų išleidžiamos efektyviai... Tai iš kur bus noras mokėti mokesčius, jei žmogus galvoja, jog pusę to, ką jis sumoka, bus iššvaistoma?
Žinoma, gal dėl pačios proporcijos yra klystama, bet vien žmonių požiūris, kad jų pačių sunešti pinigai yra švaistomi, mokesčių mokėti neskatina“, – kalbėjo LLRI analitikė ir priminė, kad, gyventojų nuomone, viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų yra mažai, jos nekokybiškos, sunkiai prieinamos, tai natūralu, kad tai matydami, žmonės nenori mokėti ir mokesčių.
„Kai kalbame apie mokesčių nemokėjimą kaip reiškinį, daugelis tiesiog neįžvelgia tiesioginės sąsajos su savo pinigine, tad gal dažnam ir atrodo, kad štai geriau „sutaupysiu“, – mintimis dalijosi I. Valaškaitė.
Analitikės teigimu, kalbant mokesčių nemokėjimo ir šešėlinės rinkos rodiklius, Lietuva per daug neišsiskiria iš kaimyninių valstybių konteksto.
„Estai šiek tiek daugiau nuperka kontrabandinio alkoholio, latviai – cigarečių. Tokie duomenys gaunami apklausiant vartotojus ir pagal tai, kiek jų prisipažįsta vartojantys minėtas kontrabandines prekes. Net ir tokiose šalyse kaip Švedija nėra tokio visiško skaidrumo, jie ir gi problemų dėl šešėlio“, – kalbėdama apie kaimyninių valstybių situaciją priminė pašnekovė.
Nepasitikėjimas valstybe
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Ingrida Kalinauskienė įsitikinusi, kad šešėlis Lietuvoje vis dar yra problema, o žmonių nenoras mokėti mokesčius yra nepasitikėjimo valstybe išraiška.
„Jau seniai žinome, kad visuomenė, labiau toleruojanti atlyginimus „vokeliuose“, taip pat toleruoja ir kyšių davimą. Manau, tai ne nuostabu – gyventojai pasitikės valstybe ir dažniau mokės mokesčius, kai žinos, kad už tai gaus kokybiškas viešojo sektoriaus paslaugas ir jų pinigai nebus iššvaistyti“, – aiškino ji.
Anot I.Kalinauskienės, būtent dėl to svarbu nuolat teirautis žmonių, ar jie patenkinti jiems suteikiamų paslaugų kokybe bei įtraukti juos į sprendimų priėmimą.
„Būtų prasminga, kad valdžios atstovai aktyviau naudotųsi šia galimybe – dabar kas dešimtas Lietuvos gyventojas norėtų įsitraukti į viešąsias konsultacijas, tačiau nežino, kaip tai padaryti. Siūlyčiau pradėti kurti skaidrumo įpročius – džiugu, kad vis daugiau savivaldybių Lietuvoje galvoja apie dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurių metu gyventojai galėtų nuspręsti dėl dalies biudžeto lėšų panaudojimo“, – kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė.
