Lrytas.lt primena apie pagrindinius pokyčius, įsigaliosiančius jau šiemet.
Nuo sausio 1 dienos vaiko pinigai didės 20 eurų, o neįgaliems vaikams skirta suma – beveik 40 eurų.
Kaip anksčiau pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), nuo Naujųjų vaiko pinigai sieks 50 eurų per mėnesį (dabar – 30 eurų), o vaiko pinigai neįgaliam vaikui – 69,92 euro (dabar – 30 eurų). Tiesa, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams bus mokama 20 eurų papildoma išmoka.
Didės ir vienkartinė parama mokinio reikmėms įsigyti – nuo kitų metų ji sieks 76 eurus (dabar siekia 57 eurus).
SADM nurodo, kad gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, nepasiturinčia – kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų priklausomai nuo šeimos sudėties.
Vaiko pinigai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų. Išmoka vaikui gali būti mokama ir iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Įstatyme taip pat įtvirtinama, kad jei 16 metų sulaukęs nepilnametis teismo tvarka pripažįstamas emancipuotu ar jeigu sudaro santuoką, tokiu atveju jis galėtų pats gauti išmoką vaikui. Pilnametis asmuo iki 21 metų amžiaus, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, irgi turi teisę pats gauti vaiko pinigus. Tokią teisę turės ir vaikai nuo 14 iki 18 metų, turėdami tėvų sutikimą.
Minimali mėnesinė alga
Minimalioji mėnesinė alga (MMA) didinama iki 430 eurų, o minimalusis valandinis atlygis – iki 2,63 eurų. Įvertinus tai, kad nuo 2019 metų įsigalioja mokesčių reforma, dėl kurios sujungiamos darbdavio ir darbuotojo įmokos, minimalioji alga kitais metais „ant popieriaus“ sieks 555 eurus, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 eurus. 2019 metais valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai numatyta 13 mln. eurų.
Taip pat pritarta siūlymui didinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmonėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose. Minimalieji koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams didinami dėl minimalios algos augimo. Planuojama, kad kitų metų biudžete tam prireiks papildomų 16 mln. eurų.
Išmokos
Nuo 2019 m. sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius keičiama procentinė „Sodros“ išmokų motinystės, ligos ir nedarbo išmokų išraiška.
Motinystės bei tėvystės išmoka sudarys 77,58 proc. asmens vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Vaiko priežiūros išmoka (kai pasirenkamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 1 metai) sieks 77,58 proc. VDU, o kai pasirenkamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 2 metai – 54,31 proc. pirmaisiais metais ir 31,03 proc. antraisiais metais skaičiuojant nuo VDU.
Nedarbo išmokos (pirmą-trečią mėnesį) pastovioji dalis sieks 23,27 proc. nuo MMA ir 38,79 proc. žmogaus VDU. Ketvirtą-šeštą mėnesį – 23,27 proc. nuo MMA ir 31,03 proc. žmogaus VDU. Tuo tarpu septintą-devintą mėnesį nedarbo išmokos pastovioji dalis sieks 23,27 proc. nuo MMA ir 23,27 proc. žmogaus VDU.
Ligos išmoka sudarys 62,06 proc. žmogaus VDU, o slaugant šeimos narį – 65,94 proc. Išmokų mokėjimo tvarka, stažo reikalavimai, išmokų, gaunamų „į rankas“, dydis liks tokie pat, kaip ir iki šiol.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis popieriuje turės būti padidintas 1,289 karto. Nuo padidėjusio darbo užmokesčio bus mokamos tokios įmokos:
1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM): – 20 proc. – darbo užmokesčiui (su priedais, priemokomis), kurio metinė suma neviršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.) – 27 proc. – darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.) – 15 proc. – už 2018 m. ar ankstesnius metus apskaičiuotam darbo užmokesčiui.
2. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 proc.;
3. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 12,52 proc. (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.);
4. Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) – 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims) (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.);
5. Darbdavio įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16 proc. ir įmoka į Garantinį fondą – 0,16 proc. (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).
Lengvatos: darbuotojams taip pat bus pritaikyta mokesčių lengvata – neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kuris 2019 m. sieks 300 eurų ir kurio taikymas plečiamas iki dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumos.
Kaip kaupsime pensijai?
2019 m. vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 358,27 euro, t.y. bus 26,52 euro, arba 8 proc., didesnė nei 2018 m.
Šiuo metu papildomos pensijos kaupimo formulė yra 2+2+2. Tai reiškia, kad 2 proc. nuo gaunamo atlyginimo moka pats kaupiantysis, 2 proc. atkeliauja iš „Sodros“, o dar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybė prideda iš savo biudžeto.
Pagal naująją kaupimo formulę kaupiantieji galės prisidėti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybė iš biudžeto skirs 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.
Šie procentai pateikti po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos, kai dirbančiųjų darbo užmokestis „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.
Norintieji pradėti nuo mažesnės įmokos, gali rinktis nuoseklų įmokos augimą nuo 1,8 proc. kitais metais iki 3 proc. po penkerių metų.
Tai reikštų, kad 2019 m. kaupimo įmoka būtų 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, 2020 m. – 2,1 proc., 2021 m. – 2,4 proc., 2022 m. – 2,7 proc., 2023 m. – 3 proc.
Pasirinkus kaupti nuo 1,8 proc., valstybės paskata taip pat didėtų atitinkamai įmokos augimui: prasidėtų nuo 0,3 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio kitais metais ir pasiektų 1,5 proc. – 2023-iaisiais.
Automatiškai įtrauks į kaupimo fondus
Gyventojai, kurių amžius yra iki 40 metų, kitąmet bus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Tiesa, jie turės galimybę atsisakyti kaupimo sistemos arba savo dalyvavimo pradžią tiesiog atidėti.
Jei iki šiol nebuvo kaupiama papildomai, iki sueis 40 metų žmogus kas trejus metus gaus pranešimą iš „Sodros“, kad yra įtrauktas į kaupimo sistemą. Tada iki numatyto termino jis bus prašomas pranešti savo sprendimą – nori kaupti ar ne.
Jeigu asmuo sprendimo laiku nepateiks, jis atsitiktine tvarka bus priskiriamas vienai iš veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir taip pradės kaupti pensijai. Į kaupimo sistemą įtrauktas dirbantysis taip pat galės sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove. Tie, kurie jau kaupia II pensijų pakopoje, bus įtraukiami į atnaujintą kaupimo schemą.
Taip pat svarbu, kad sausį dalies senjorų, kuriems pensijos pristatomos į namus, laukia pokyčiai. Dalyje savivaldybių pensijas į namus atneš nebe Lietuvos paštas, kaip iki šiol, o kitų pensijas pristatančių įmonių darbuotojai.
Kaip po pokyčių atrodys mūsų atlyginimai?
Kartu su pensijų kaupimu Seimas šiemet pritarė ir kitiems mokesčių pakeitimams. Pavyzdžiui, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus plečiamas iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių. Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, tai reiškia, kad daugiau žmonių galės pasinaudoti šia lengvata – jiems liks daugiau lėšų sumokėjus mokesčius.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) po mokesčių sujungimo nustatomas ties 20 proc. riba, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas – joms bus taikomas 15 proc. GPM. Taip pat 2019 m. atsiras „Sodros“ „lubos“, kurios reiškia, kad metinė pajamų dalis, viršijanti nustatytą ribą, nebebus apmokestinama „Sodros“ įmokomis, tačiau šioms pajamoms bus taikomas 27 proc. GPM tarifas.
2019 m. „lubos“ sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 m. – 84 VDU, 2021 m. – 60 VDU. Bet „lubos“ negalios sveikatos draudimui. Darbuotojo socialinio draudimo įmoka kartu su sveikatos draudimu sudarys 19,5 proc. ir bus šiek tiek mažesnė, nei yra dabar. Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ į rezervą perkels 298 mln. eurų.
Dėl visų šių pokyčių ir dėl apsisprendimo – kaups II pakopoje ar nekaups – šiek tiek keisis gyventojų darbo užmokestis. Teigiama, kad daugelis turėtų pajusti pajamų paūgėjimą.
Jei atlyginimas šiuo metu 500 eurų popieriuje
Jeigu šiuo metu žmogus uždirba 500 eurų popieriuje ir kaupia prisidėdamas savo lėšomis, į rankas šiuo metu jis gauna 419 eurų su trupučiu. Po visų pokyčių, jeigu jis nuspręs kaupti toliau, į rankas jis gaus 426 eurus su centais.
Tuo atveju, jeigu žmogus nekaupia ir nekaups, jo darbo užmokestis į rankas paūgės nuo 429 iki 446 eurų. O jei asmuo nekaupė, bet nori pradėti kaupti ir ateityje gauti dvi pensijas („Sodros“ ir savo sukauptą), pradėjus kaupti po truputį (laipsniškai) jo darbo užmokestis nuo 429 eurų padidės iki 434 eurų.
Pabrėžtina, kad šiuo metu kaupiančiu žmogumi laikomas tas asmuo, kuris prisideda prie kaupimo nuo savo darbo užmokesčio. Tai vadinama kaupimu pagal formulę 2+2+2, kai po keletą procentų moka pats žmogus, prisideda valstybė ir perveda „Sodra“.
Gyventojai, kurie šiuo metu kaupia tik „Sodros“ lėšomis, panaikinus „Sodros“ pervedimus privatiems pensijų fondams atsiduria tokioje pat padėtyje kaip nekaupiantieji, nes jie patys nekaupė nuo savo darbo užmokesčio.
Jei atlyginimas šiuo metu 1000 eurų popieriuje
Jeigu žmogaus darbo užmokestis dabar sudaro 1000 eurų popieriuje, kaupiantis žmogus į rankas gauna 752 eurus. Po visų pokyčių nusprendęs toliau kaupti jis gaus 777 eurus.
Nekaupiantis ir kaupti nenorintis asmuo į piniginę šiuo metu įsideda 772 eurus, o po pertvarkų – 816 eurų. O nekaupiantis ir kaupti nuo 1,8 proc. pradėjęs asmuo gaus ne 772 eurus, kaip dabar, bet 793 eurus.
Jei atlyginimas šiuo metu 1500 eurų popieriuje
Tuo atveju, jeigu žmogus uždirba 1500 eurų bruto atlyginimo ir savo lėšomis prisideda prie kaupimo, į rankas jis dabar gauna 1110 eurų. Po pertvarkos, nutaręs kaupti toliau, jis gaus 1129 eurus.
Nekaupiantis ir kaupti nenorintis gyventojas gaus nuo 1140 iki 1187 eurų. Tuo metu nekaupiantis asmuo, pradėjęs nuo 1,8 proc. kaupimo, kitais metais gaus 1152 eurus vietoj dabar gaunamų 1140 eurų.
Daugiabučių renovacija
Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintos paraiškos daugiabučių renovacijai nuo sausio 1 d. galės būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA).
Paraiškas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, asmenys, teikiantys daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.
Daugiabučių renovavimo investicijoms numatoma 150 mln. eurų. Numatoma valstybės parama – 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Už šias lėšas numatoma renovuoti ne mažiau kaip 500 daugiabučių namų.
Vykdomiems projektams taip pat numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas.
Numatoma priimti neribotą paraiškų skaičių ir jas įgyvendinti išdėstant projektų srautą pamečiui, atsižvelgiant į kvietime numatytus atrankos kriterijus. Prioritetinis jų – kvartalo renovacija, kiti kriterijai – aukštesnė energinio naudingumo klasė bei efektyvumas. Sureitingavus paraiškas numatoma sudaryti pirmiausia finansuojamų projektų sąrašą. Į šį sąrašą nepateksiančias paraiškas numatoma įtraukti į rezervinį projektų sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais.
Paraiškas bus galima teikti iki vasario 1 d.
Lengvatos
Kitąmet spaudai bus taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifas. 9 proc. PVM tarifas dabar taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, taip pat spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama užima daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto.
Lengvatinis 5 proc. tarifas dabar taikomas tik vaistams, medicinos priemonėms, o 9 proc. – keleivių vežimui, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui.
Nuo naujųjų 9 proc. PVM lengvata bus skiriama ir malkoms bei panašioms medienos prekėms (medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams bei granulėms), skirtoms kūrenimui.
Šiuo metu malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra taikomas 21 proc. PVM tarifas.
Elektra ir dujos
Nuo Naujųjų metų vartotojai už elektrą ir dujas mokės daugiau. Dėl nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančių naujų tarifų šios paslaugos brangs apie 12-18 procentų.
Buitiniams vartotojams vieno laiko zonos standartinis elektros tarifas kils 15 proc. – elektra kainuos 13 centų už kilovatvalandę (kWh). Dieninis tarifas sieks 14,3 cento už kWh, naktinis – 10 centų už kWh.
Plano „Namai“ pastovi dedamoji nebrangs ir toliau kainuos 3 eurus per mėnesį. Tačiau šiems vartotojams vienos laiko zonos tarifas augs 17,5 proc. – iki 11,4 cento už kWh, dviejų laiko zonų dieninė dedamoji – 20,4 proc. – iki 12,4 cento už kWh. Naktinė dedamoji brangs 11,1 proc. ir sieks 9 centus už kWh.
Plano „Namai plius“ pastovios dedamosios kaina taip pat išliks tokia pat – 6 eurai per mėnesį. Užtat vienos laiko zonos tarifas pakils 18,5 proc. ir sudarys 10,9 cento, dviejų laiko zonų dedamoji brangs 20,4 proc. – iki 11,8 cento, naktinė pakils 11,5 proc. – iki 8,7 cento už kWh.
Gamtinių dujų kaina visų grupių vartotojams (tiek suvartojantiems iki 300 kubinių metrų dujų per metus, tiek daugiau) išaugs tiek pat – 7 centais už kubinį metrą.
Akcizai stipriajam alkoholiui
Nuo kitų metų kovo 1 dienos akcizai stipriesiems alkoholiniams gėrimams didės 10 proc. Etilo alkoholiui bus taikomas 1 832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. Skaičiuojama, kad 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai brangs apie 0,39 euro bei tikimasi, kad dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas 2019 m. papildomai gaus apie 5 mln. eurų pajamų.
Alkoholio akcizai didinami jau ketverius metus iš eilės – paskutinį kartą jie didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių–uogų vyno) – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 proc.
Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.
Verslo liudijimai
Kitais metais su verslo liudijimu savo veiklų negalės vykdyti pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų teikėjai, kurių Lietuvoje yra apie 23 tūkst.
Jie savo veiklą vykdyti įsigiję verslo liudijimus galės iki 2019 m. liepos 1 d.
Gyventojai galės toliau nepertraukiamai tęsti vykdomą veiklą. Jiems pakaks informuoti VMI apie pasikeitusį mokesčio nuo individualios veiklos pajamų mokėjimo būdą, kurio pagrindu gyventojui bus parengta Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma.
Pakeitimais Finansų ministerija siekia užtikrinti, kad gyventojų pajamos, gautos vykdant pastatų apdailos ir remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros veiklas, būtų apmokestinamos taikant individualios veiklos apmokestinimo taisykles, mokant mokestį, priklausantį nuo gautų (uždirbtų) pajamų (pelno), o ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, kuris yra taikomas įsigyjant verslo liudijimą.
