Buhalteriai raunasi plaukus nuo galvos – į kampą juos įspeitė paskutinėmis metų dienomis taisomi ir skelbiami teisės aktai. Tai neleido jiems ramiai ir aiškiai susidėlioti atlyginimų skaičiavimo tvarkos.
Pasak finansininkų, dar laukia ir nepatenkintų darbuotojų pretenzijų lavina, kai jie išvys, kad jų atlyginimai mažesni, nei rodo visai neseniai valdžios institucijų paskelbtos ir vis keičiamos skaičiuoklės.
– Valdžia žada, kad 2019-ieji bus dosnesni dirbantiems žmonėms. Ar tikrai nuo kitų metų visi tapsime turtingesni? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo finansų ekspertės Rūtos Bilkštytės.
– Pirmiausia ką reiškia būti turtingesniam? Bus didesnės pajamos ir mažesnės išlaidos? Tačiau tai priklausys ir nuo prekių bei paslaugų kainų.
Mokesčių reforma apima pajamų apmokestinimą ir jų didinimą.
Tačiau tai neturi tokios didelės įtakos kaip kainų augimas. Yra netgi tikimybė, kad infliacija tarsi suvalgys mokesčių reformą.
O šiaip daugiausia įtakos mokesčių pokyčiai turės dirbantiems pagal darbo sutartį.
Vienas pagrindinių dalykų rengiant šią reformą buvo padidinti atlyginimą popieriuje.
Darbuotojas žinos, kiek kainuoja jo darbo vieta, kiek jis sumoka mokesčių – tiek įmokų „Sodrai“, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Kalbant apie atlyginimų augimą galima išskirti tris svarbiausius pokyčius.
Pirmiausia, visi dirbantys pagal darbo sutartį gaus 2,5 proc. didesnį atlyginimą į rankas. Taip nutiks dėl tarifo perskaičiavimo popieriuje.
Tokį skirtumą pajus tiek mažai, tiek vidutiniškai, tiek daugiau uždirbantys žmonės. Tad galima sakyti, kad tai leis pasijusti šiek tiek turtingesniems.
Antras mokestinis privalumas – didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis. Tai reiškia, kad visi gaunantys mažesnes pajamas nuo kitų metų į rankas gaus šiek tiek daugiau.
Tai labiausiai pajus tie, kurių atlyginimas neatskaičius mokesčių nesiekia tūkstančio eurų.
Jiems, be jau minėtų 2,5 proc., alga padidės dar beveik 4 proc. Taigi iš viso – apie pusseptinto procento.
Trečias veiksnys, dėl kurio didės algos, – tai įvestos įmokų „Sodrai“ vadinamosios lubos. Jos siekia 120 vidutinių darbo užmokesčių – maždaug 137 tūkst. eurų per metus.
Daugiau uždirbantiems žmonėms nebebus skaičiuojamos „Sodros“ įmokos nuo sumos, kuri viršija šį rodiklį, jiems tik bus taikomas aukštesnis GPM tarifas. Šie žmonės taip pat uždirbs daugiau nei 2018-aisiais.
Tai trys veiksniai, dėl kurių, galime sakyti, būsime šiek tiek turtingesni kitais metais, palyginti su šiais. Bent jau iki tol, kol nereikės padengti patiriamų išlaidų.
Tačiau iš esmės daugiausia naudos dėl mokesčių reformos pajus mažiausiai uždirbantys, o visiems vidutines pajamas gaunantiems ji bus bene mažiausia.
– Kaip kaupimas pensijai paveiks mūsų atlyginimus?
– Dar nėra iki galo aiškus visas skaičiavimas, kol kas pati „Sodra“ painiojosi.
Vieną dieną skaičiuoklėje matydavai vienus skaičius, kitą dieną – kitus.
Prieš šventes dar nebuvo paskelbti visi norminiai aktai.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad nuo sausio 1 dienos visi, kurie šiuo metu kaupia, automatiškai būsime įtraukti į pensijų kaupimo sistemą. Iki birželio 30 dienos turime teisę to atsisakyti. O tie, kurie nekaupia, bus į sistemą įtraukiami nuo liepos 1-osios, jei nepareikš noro atsisakyti.
– Kaip padėtis keičiasi dirbantiems pagal autorines sutartis, turintiems verslo liudijimus ar užsiimantiems individualia veikla? Kaip mokesčių reforma paveiks jų uždarbį?
– Pagal individualią veiklą dirbantiems mokesčių reforma neturės įtakos – jie permainų sulaukė dar šįmet.
Panaikintas GPM tarifas pagal skirtingas veiklos rūšis, teliko vienas – 15 proc. GPM.
Derėtų susirūpinti tiems autoriams, kurie su darbdaviu sudarė autorinę sutartį 2018-aisiais, o užmokestis bus išmokamas tik 2019-aisiais.
Tokiu atveju autoriams teks sumokėti 20 proc. daugiau.
– Kas labiausiai išloš iš mokesčių reformos?
– Tie, kurie diegia kompiuterines programas, – informacinių technologijų kompanijos.
Jos tikrai turės gerokai daugiau užsakymų ir darbo.
Skaičiai ir faktai
Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius bei kitas įmokas, popieriuje algos kitais metais turėtų išaugti 28,9 proc. Vidutinis atlyginimas sieks apie 1154 eurus.
Darbuotojams GPM vietoj dabar galiojančio 15 proc. tarifo išaugs iki 20 proc. Socialinio draudimo tarifas, taikomas darbuotojui, sieks 19,5 proc. Dabar galioja 9 proc. dydis. Darbdavio įmokos į garantinį ir darbo išmokų fondus, kiti draudimai sieks 2,5 proc. Dabar šis dydis siekia 31,18 proc.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didės iki 300 eurų, žadama jį didinti ir toliau: 2020-aisiais NPD siektų 400, o 2021-aisiais – 500 eurų.
Minimalioji mėnesinė alga nuo kitų metų pradžios didinama iki 430 eurų, o minimalusis valandinis atlygis – iki 2,63 euro. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įvertinus tai, kad nuo 2019 metų įsigalioja mokesčių reforma, dėl kurios sujungiamos darbdavio ir darbuotojo įmokos, minimalioji alga popieriuje kitais metais sieks 555 eurus, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 euro.
