Lietuviškos daržovės pirkėjams – gardžiausios, bet už jas mokame kur kas daugiau nei už įvežtines. Kartais – kone dvigubai, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus.
Nors vis daugiau žmonių stengiasi maitintis sveikiau, praėjusiais metais Lietuvoje smarkiai išaugo cukraus pardavimas.
Priežastis labai paprasta – smarkiai nukritusi šio produkto kaina. Bet prekybininkai įspėjo – prognozuojama, kad netrukus cukrus pradės brangti.
Kainos gerokai pasikeitė
Kilogramas lietuviškų nefasuotų morkų pirmąją 2019 metų savaitę atsiėjo vidutiniškai 29 centus, o tai 16 proc. brangiau nei prieš metus. Baltagūžių kopūstų kaina per metus stryktelėjo 78,95 proc. – iki 0,34 euro už kilogramą.
Stiebėsi ir šalyje užaugintų bulvių kaina – šios lietuvių mėgstamos daržovės pirmąją šių metų savaitę atsiėjo 16 proc. brangiau nei prieš metus. Už svogūnus dabar mokame 71,43 proc. daugiau nei 2018-ųjų pradžioje.
Tačiau įvežtiniai česnakai per metus atpigo 23 proc. Importiniai agurkai ir pomidorai dabar kainuoja 20 proc. mažiau. O ir populiariųjų vaisių – bananų – kaina susitraukė 20 proc.
Linkę mokėti daugiau
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovas Aleksandras Savilionis sakė, kad daržovių kainų pokyčius lėmė praėjusių metų sausra, kuri nualino Lietuvos laukus.
Dėl mažesnio derliaus kainas pakėlė ūkininkai, nes jie tiesiog nejuto didelio spaudimo to nedaryti. A.Savilionis neslėpė, kad lietuviai labiau linkę rinktis lietuviškas daržoves, net jei jos ir brangesnės už įvežtines, tad kasmet auga čia užaugintų gėrybių paklausa.
„Patriotizmas galbūt šiek tiek ir lemia pasirinkimą, tačiau yra ir kitų argumentų. Juk čia užaugintos daržovės yra šviežios.
O kaip sulyginsi kelias savaites ar net mėnesius uždarytuose maišuose gabentus burokėlius, morkas arba bulves su vietoje užaugintomis, kurios atvežamos tiesiai iš sandėlio – kvepiančios“, – kalbėjo ŽŪIKVC atstovas.
Pajuto skandalų poveikį
Per metus vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 230 kiaušinių. Tad tikrai dažnas pastebėjo, kad jų kaina prekybos centruose keitėsi.
Nuo 2018-ųjų pradžios parduotuvėse vidutinio (M) dydžio kiaušiniai pabrango trečdaliu. Kas taip kilstelėjo jų kainą?
Anot antrinės „Kretingos grūdų“ įmonės „Vyturio“ paukštyno vadovo Valdemaro Sadaunyko, tam įtakos galėjo padaryti anksčiau sumenkusi kiaušinių pasiūla Europoje bei vidinė prekybos tinklų kainodara.
2017-ųjų rugpjūtį prekybos centrai Olandijoje ir Vokietijoje iš savo lentynų išėmė milijonus kiaušinių, kurie buvo užteršti insekticidu fipronilu – vištų blusoms naikinti skirtu preparatu.
Olandijoje uždaryta 180 paukščių ūkių, tai maždaug penktadalis visų šios šalies paukštininkystės fermų, kuriose vištos per metus sudėdavo apie 10 mlrd. kiaušinių. Vištos jose buvo išnaikintos, todėl Europoje smarkiai sumažėjo kiaušinių pasiūla.
„Šis procesas yra inertiškas, prireikia laiko, kad paukštynai atsigautų. Susitraukus kiaušinių pasiūlai, pradeda kilti jų kainos, o tai skatina įmones plėsti nepanaudotus pajėgumus ir didinti kiaušinių gamybą. Vis dėlto praėjusieji metai mums, paukštininkams, nebuvo pernelyg dosnūs. Didmeninės kiaušinių kainos buvo menkesnės nei 2017 metų pabaigoje.
Bet mažmena gyvena sau. Parduotuvės turi savo vidinę kainodarą ir skaičiuoja, kurias prekes pabranginti, o kurias atpiginti.
Gali būti, kad dėl to kiaušinių kainos jose ir pasikeitė“, – kalbėjo V.Sadaunykas.
Anot pašnekovo, kiaušinių vartojimas menkai reaguoja į kainų lentynose pokyčius.
Žmonės jų perka tiek, kiek gali suvartoti, – neįsigyja daug daugiau vien dėl to, kad jie atpigo.
Atpigo baigiantis metams
Pasak prekybininkų, išties Olandijos kiaušinių taršos skandalas smarkiai sumenkino kiaušinių pasiūlą. „Mūsų duomenimis, labiausiai kiaušinių kaina buvo pakilusi dėl sumažėjusios pasiūlos Lietuvos vištininkystės ūkiuose.
Tai vyko nuo 2017 metų rugsėjo iki pat pernykščio pavasario.
Šis kainų kilimas neviršijo 14 proc. ir baigėsi 2018-ųjų balandį.
Nuo gegužės jie ėmė pamažu pigti. Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais kiaušiniai mūsų parduotuvėse atpigo vidutiniškai apie 20 proc.“, – sakė „Maxima LT“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Anot „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, šiame tinkle per metus – nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. gruodžio – kiaušinių apyvarta sumažėjo, nors, skaičiuojant kilogramais, jų parduota daugiau.
„Atrodytų, kiaušiniai turėjo atpigti, bet paprastai būna taip, kad viena jų rūšis pinga, kita brangsta. Dabar didėja ant kraiko laikomų kiaušinių poreikis, o jie yra apskritai brangesni.
Kad ir kaip būtų keista, šiuo metu yra bendra maisto produktų pigimo tendencija, tikiuosi, ne dėl politikos“, – sakė D.Dundulis.
Jis užsiminė, kad po Olandijos skandalo pašokusios kiaušinių kainos praėjusių metų pradžioje ėmė smukti.
„Šiuo metu M dydžio 10 kiaušinių didmeninė kaina be PVM yra 0,6 euro. Pernai tokiu laiku ji siekė 1 eurą“, – sakė D.Dundulis.
O kokią įtaką kiaušinių savikainai padarė pernai smarkiai padidėjusios naujo derliaus grūdų supirkimo kainos?
„Dedeklėms skirtų lesalų kaina sudaro apie 60 proc. kiaušinių savikainos. Kadangi grūdai, užpernai kainavę 140 eurų už toną, pernai pabrango iki 200 eurų, pabrango ir lesalai.
Bet paukštininkystės verslas – specifinis. Kiaušinių kainai įtakos tai padarys ne iš karto. Jei per trejus metus paukštyno pajamos tampa mažesnės nei sąnaudos, jis bankrutuoja.
Sumenks pasiūla, pabrangs ir kiaušiniai. Bet šiuo metu ES rinka yra perteklinė, o eksportas nėra stiprus“, – sakė V.Sadaunykas.
Cukrų kabinome šaukštais
Statistikos departamento informacija rodo, kad pastaraisiais metais lietuvius patraukė prie saldumo: tarkim, 2017 metais vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 42 kilogramus cukraus, nors prieš dešimtmetį šis rodiklis buvo daugiau nei 10 kilogramų mažesnis.
Kaip rodo ŽŪIKVC duomenys, per metus šis produktas atpigo pusketvirto procento, bet privačiais ženklais pažymėto cukraus kaina susitraukė net 30 proc.
Kaip sakė prekybos tinklo „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė, cukraus paklausai būdingas sezoniškumas. Jo daugiau parduodama nuo vasaros pradžios iki rugsėjo pabaigos, kai verdamos uogienės, konservuojama žiemai. Tai patvirtina vasaros laikotarpiu augę ir acto, mišinių, reikalingų daržovėms konservuoti, stiklainių pardavimas.
„Tiesa, cukraus suvartojimo padidėjimui įtakos galėjo turėti kaina, kuri pastaraisiais metais mažėjo. O ji – vienas svarbiausių kriterijų mūsų pirkėjams“, – neslėpė „Iki“ atstovė B.Čaikauskaitė.
Tuo metu „Rimi“ tinklo atstovė Giedrė Buivydienė sakė, jog pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad baltojo cukraus kaina mūsų parduotuvėse gerokai sumažėjo, tačiau pardavimas didėjo nereikšmingai.
„Pastebėjome, kad mūsų pirkėjai vis labiau rūpinasi mityba, renkasi sveikesnius produktus, apsipirkdami nagrinėja sudedamąsias dalis, daugiau renkasi produktus, turinčius mažiau cukraus, ar visai be pridėtinio cukraus“, – sakė G.Buivydienė.
Anot jos, pastaruoju metu justi cukraus žaliavos pasiūlos Europoje sumažėjimas: „Panašu, kad dėl to baltojo cukraus kaina rinkoje vėl gali pradėti augti.“
