Buvusi vadinamojo kunigaikščio žmona Dalia pašto dėžutėje neseniai rado SEB banko siųstą laišką, kuris buvo adresuotas S.Urniežiui.
„Labai nustebau. Stasys šį pasaulį paliko jau prieš trejus metus“, – sutrikusi „Lietuvos rytui“ kalbėjo moteris.
Laiške buvo pateikiama informacija apie naująją pensijų kaupimo tvarką, apie gyvenimo ciklo strategija paremtus fondus, aiškinama, kad vyro kaupiamos lėšos į naujus pensijų fondus būtų perkeltos nemokamai.
Vilnietė dėl laiško į banką nesikreipė, nes to daryti neturi teisės, mat ji su S.Urniežiumi buvo išsiskyrusi.
„Greičiausiai šie laiškai siunčiami automatiškai visiems. Bet vis tiek keista gauti tokį raštą, kai žmogaus jau seniai nebėra“, – kalbėjo moteris.
Pažinojo daugelis vilniečių
Sostinės keistuoliu laikytas ir kunigaikščiu Vildaugu save vadinęs S.Urniežius mirė 2015-ųjų gruodį savo namuose sostinės Pilies gatvėje.
Kaip tada pasakojo jo artimieji, 59-ąjį gimtadienį rudenį atšventęs S.Urniežius sirgo, todėl manoma, kad mirė dėl ligos. Atvykę į velionio namus pareigūnai smurto žymių nenustatė.
S.Urniežius buvo baigęs lituanistiką Vilniaus universitete, kurį laiką dirbo lietuvių kalbos mokytoju.
Sąjūdžio laikais šis vilnietis įkūrė jaunimo organizaciją „Gediminaičiai“, puoselėjo senovės lietuvių papročius ir tradicijas.
Po nepriklausomybės atkūrimo jis buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.
Daugelį metų S.Urniežių sostinėje buvo galima matyti su neatskiriamais, iškart atpažįstamais atributais – skrybėle, pypke, knyga, alaus buteliu.
Be to, neretai galima buvo išgirsti jį dainuojant „Amerika, Amerika...“
Vyras save vadino kunigaikščiu ir buvo gerai pažįstamas Vilniaus senamiesčio gatvelių praeiviams, dažnai postringaudavo apie politiką, dalijosi įvairiomis gyvenimo istorijomis.
Beje, dar 2010-aisiais sostinės Užupio rajone buvo atidengta skulptūra kunigaikščiui Vildaugui. Ją sukūrė skulptorius Artūras Makštutis-Maksimilianas.
Turi kreiptis patys
Dėl S.Urniežiui adresuoto laiško „Lietuvos rytas“ kreipėsi į SEB.
Banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė sakė nuoširdžiai apgailestaujanti dėl šio įvykio.
I.Dauguvietytės-Daskevičienės tvirtinimu, bankas iš Gyventojų registro automatiškai informacijos apie mirusius asmenis negauna.
Todėl žmogui mirus velionio artimieji patys turėtų kreiptis į banką dėl sąskaitų uždarymo, taip pat sutarčių nutraukimo, finansinių ir paveldėjimo klausimų sutvarkymo.
„Kol velionio artimieji į banką nesikreipia, bankas savo sistemose tokios informacijos neturi ir yra įpareigotas siųsti tam tikrą privalomą informaciją“, – paaiškino SEB atstovė.
Prisiminė po 18 metų
Mirusiems asmenims laiškus siunčia ne tik SEB bankas.
Kaip anksčiau rašė delfi.lt, korespondencija su prašymu atnaujinti asmens duomenis nukeliauja net tiems žmonėms, kurie mirę prieš daugelį metų.
Vilnietis Marius pasakojo, kad prieš 18 metų palaidojęs mamą jis visai neseniai sulaukė laiško iš banko „Swedbank“. Jame buvo prašoma užpildyti kliento duomenų atnaujinimo anketą.
Vaikinas tada irgi stebėjosi, kad bankas per tiek metų nebuvo gavęs informacijos apie savo kliento mirtį.
Tuo metu „Lietuvos ryto“ kalbinti finansų ekspertai ironizuodami retoriškai klausė: kažin ar bankai tik po kelerių ar keliolikos metų prisimintų mirusius klientus, jei jie, tarkim, būtų paėmę didelę paskolą?
