Pernai pavasarį pilnametystės sulaukęs šiaulietis moksleivis Rapolas sumanė užsidirbti ir triūsė visą praėjusią vasarą.
Tačiau valdininkams pasirodė, kad daugiavaikės šeimos atžala uždirbo per daug, todėl buvo nurėžta dalis vadinamųjų vaiko pinigų ne tik Rapolui, bet ir jo jaunesniems broliui su seserimi.
Pribloškė gauta žinia
Birželį dirbti pradėjęs vaikinas iki vasaros pabaigos uždirbo 528,5 euro ir džiaugėsi galėjęs prisidėti prie šeimos biudžeto. Tik džiaugsmas truko neilgai – atkeliavo pranešimas iš Šiaulių miesto savivaldybės apie permoką, esą šeima gavo per daug vaiko pinigų.
Teisinį išsilavinimą turintis daugiavaikis tėvas buvo priblokštas perskaitęs valdininkų pateiktus argumentus. Mat jie moksleivio, kol jis dirbo, nebelaikė šeimos nariu.
„Didesnio absurdo nesu skaitęs“, – „Lietuvos rytui“ prisipažino šiaulietis.
Birželį Rapolas užsidirbo beveik 134, liepą – 230, o rugpjūtį – 164 eurus. Šiaulių miesto savivaldybės atsiųstame rašte konstatuojama, kad šis uždarbis viršijo valstybės remiamas mėnesio pajamas (122 eurus), todėl per vasarą šeimai buvo nepagrįstai permokėta 101,01 euro.
Negana to, valdininkų teigimu, tuos tris vasaros mėnesius daugiau nei nustatyta riba uždirbęs vaikinas neturėjo būti laikomas šeimos nariu, todėl pareikalavo, kad tėvai grąžintų permoką arba ji bus išskaičiuota iš šiuo metu mokamų išmokų vaikams.
Ministerija gina valdininkus
Universalioji išmoka kiekvienam vaikui mokama nuo 2018-ųjų pradžios. Pernai ji siekė 30, o nuo šių metų pradžios – jau 50 eurų per mėnesį. Pinigai skirti kiekvienam besimokančiam vaikui, bet jie gali būti mokami ne ilgiau, kol baigs mokyklą ar jam sukaks 21 metai.
Papildomos išmokos dalis (pernai 15,2–28,5 euro, o nuo šių metų pradžios – 20 eurų) skiriama mažas pajamas gaunančioms arba gausioms šeimoms. Pastarųjų atrankos kriterijus – bendrai gyvenančių asmenų sudėtis.
Kaip aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį patenka ir pilnamečiai, šeimos nesukūrę besimokantys asmenys iki 24 metų: „Žinoma, jei jie nedirba arba uždirba ne daugiau kaip 122 eurus per mėnesį.“
Pasak S.Kulpinos, įvertinę besimokančio pilnamečio vasarą gautas pajamas Šiaulių miesto valdininkai pasielgė teisingai: „Šis pilnametis vaikas neįskaitomas į šeimos sudėtį, bet pati šeima laikoma gausia. Tiesa, papildoma išmoka vaikui turi būti skiriama kaip šeimai, auginančiai du vaikus, bet įvertinus šeimos pajamas.“
Įžvelgė šiurkštų pažeidimą
Į vaiko pinigų skyrimą reglamentuojančius įstatymus įsigilinęs šiaulietis teisininkas nustebo dar labiau, nes apribojimas dėl gaunamų pajamų galioja tik vienai grupei – mokyklos nebaigusiems pilnamečiams vaikams arba studentams iki 21 metų.
„Pavyzdžiui, dirbančio nepilnamečio pajamos apskritai nevertinamos. Ta pati tvarka iki rugsėjo 1-osios galioja ir mokyklą ką tik baigusiam jaunuoliui.
Akivaizdu, kad išskiriama tik viena konkreti grupė, o tai daryti draudžia Konstitucija“, – kalbėjo šiaulietis. Jis pabrėžė, kad kaunasi ne dėl pinigų, o dėl pagrindiniame šalie įstatyme įteisinto lygiateisiškumo principo.
Šiaulietį piktina ir įstatymus kuriančių politikų ir valdininkų požiūris: „Reikėtų tik džiaugtis, kad vaikas legaliai dirba ir moka mokesčius, o ne pratinti jį sėdėti ištiesta ranka.“
Žada keliauti iki Strasbūro
Rapolo tėvas jau kreipėsi į Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus ir Administracinių ginčų komisiją, kad būtų panaikintas abejonių keliantis savivaldybės sprendimas.
„Tikiu sveiko proto pergale, todėl pasirinkau šį kelią. Sunku suvokti, kodėl besimokančių jaunuolių grupė praranda teisę vadintis šeimos nariais, jei per mėnesį uždirba daugiau nei 122 eurus.
Gal įstatymų kūrėjai norėtų patys mėnesį oriai pagyventi už šią sumą, kad suprastų savo sprendimo nelogiškumą?“ – kalbėjo šiaulietis.
Anot jo, tokia tvarka tik skatina šešėlį – slėpti tikrąjį uždarbį.
„Pagal ministerijos išaiškinimą, nieko neveikiantis veltėdis iki 24 metų galėtų sėdėti tėvų namuose, bet vis tiek būtų laikomas daugiavaikės šeimos nariu ir gautų išmokas.
Kovosiu su tokiomis valdžios nesąmonėmis, nes neabejoju: Lietuvoje su šia problema susiduria ir daugiau šeimų.
Esu pasiryžęs teisybės ieškoti ir Europos žmogaus teisių teisme“, – kalbėjo teisininkas.
Valdantieji liaupsino naująją tvarką
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis universalią išmoką vaikui pavadino viena labiausiai pasiteisinusių politikos priemonių: „Ji prisideda prie šeimų su vaikais skurdo mažinimo ir neišskiria vaikų, nepriklausomai nuo to, kokioje šeimoje vaikas gimė.“
Valdančiosios daugumos atstovas parlamentaras T.Tomilinas pažymėjo, kad valstybė turi du tikslus – mažinti skurdą ir padėti gausioms šeimoms, ieškoti priemonių, kurios padėtų šeimoms apsispręsti turėti vaikų: „Socialinės išmokos turi labai didelį poveikį skurdo lygio mažinimui šeimose.“
Tačiau vaiko pinigų idėjos autoriai nepasivargino sukurpti visos tvarkos, pavyzdžiui, Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai pasirašyti dar šviesaus atminimo A.Brazausko.
Šiame dokumente ir numatyta, kad ne mažiau kaip trys bendrai gyvenančių asmenų vaikai įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.
Kitaip sakant, dirbantys pilnamečiai moksleiviai, kurių pajamos yra didesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis (122 eurai), nelaikomi kartu gyvenančiais (arba – šeimos nariais), nors įstatymų aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad „šeimos pajamos nevertinamos“.
Įstatymų leidėjai taip pat yra įtvirtinę, kokia šeima gali būti laikoma nepasiturinčia, – kai pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai.
