Pernai infliacija peržengė 4 proc. Tai – psichologinė riba ir tuo pačiu metu Centrinio banko tikslas. 2018 m. ji pasiekė 4,3 procento.
Nuo šių metų pradžios kainos Rusijoje kyla sparčiau, nei norėtųsi. Rusijos statistikos agentūros „Rosstat“ skaičiavimu, per pirmas tris metų savaites infliacija sudarė beveik vieną procentą. Tai tris kartus daugiau nei 2017 m. sausį.
Kad pirmąją sausio pusę kainos kilo, pripažino ir Ekonominės plėtros ministerija. Akivaizdžiai brango ne maisto prekės, ypač – lengvieji automobiliai. Maistas, išskyrus daržoves ir vaisius, netgi pigo. Vis dėlto jis lieka brangesnis nei buvo tuo pačiu periodu prieš metus.
Pagrindinės tokių pokyčių priežastys – nuo 18 iki 20 proc. padidintas pridėtinės vertės (PVM) mokestis, o dėl to kilo ir komunalinių paslaugų tarifai. Tiesa, ministerija PVM poveikį kainoms vadina „gana santūriu“.
BBC transliuotojo rusų tarnyba išanalizavo, kaip keitėsi paslaugų ir prekių kainos nuo pat 2000-ųjų, kai į šalies prezidento postą sėdo Vladimiras Putinas.
Tam žurnalistai išanalizavo visų prekių ir paslaugų kainas, kokias stebti „Rosstat“. Sąraše – 500 pozicijų nuo vystyklų naujagimiams ir vestuvinių žiedų iki vaistų „Karvalol“ ir duobkasių paslaugų.
Paskaičiuota aritmetinė kiekvienos prekės ir paslaugos kaina už visus mėnesius nuo 2000 metų. Kainos nurodytos rubliais. Kad kainas būtų sąžininga lyginti, atsižvelgta į infliaciją.
Atpigo tik viena paslauga
Nuo 2000 m. infliacija padidėjo 550 procentų.
Tik viena paslauga pigo visus 19-a metų ir 2018 m. kainavo pigiau nei 2000-aisiais. Tai – tarptautiniai skambučiai stacionariu telefonu. Jei minutė 2000 m. kainavo 4,9 rublio, tai pernai – 4,1 rublio. Taip nutiko, nes susitraukė paklausa, išaugo operatorių konkurencija, ir, suprantama, išsivystė naujosios technologijos.
Visos kitos 500 punktų sąraše esančios prekės ir paslaugos brango. Labiausiai iš jų – būsto nuoma iš valstybės. Dabar ji kainuoja 6,7 rublio už kv. m, o tai yra 53 kartus daugiau nei 2000-aisiais.
Iki Krymo aneksijos augo greičiau
2000 m. metinis pajamų augimas viršijo daugelio prekių ir paslaugų brangimą. Tačiau 2014 m., po Krymo aneksijos, viskas pasikeitė: kainų ir paslaugų brangimas ėmė lenkti pajamų augimą.
Taip nutiko dėl produktų embargo ir po Krymo aneksijos įvestų sankcijų, nusilpusio rublio ir šalies ekonomikos lėtesnio augimo.
Pajamos – kaip prieš dešimtmetį
Tiesiogiai lyginti dabartines kainas ir rusų pajamas su buvusiomis 2000 m. nėra tikslo. Vidutinės pajamos anuomet buvo 2,3 tūkst. rublių per mėnesį, o dabar – 32,5 tūkst. rublio. Tačiau tai nereiškia, kad 15 kartų pagerėjo rusų gerovė – juk kilo ir kainos.
Kad suprastume pokytį, buvo atsižvelgta į infliaciją. Paaiškėjo, kad dabar rusų pajamos tokios, kaip kad buvo 2010 metais. Nuo 2000-ųjų jos pakilo 2,5 karto, o nuo 2008-ųjų – tik 6 procentais.
Rusijos ekonomikos mokyklos ekonomikos katedros profesorius Valerijus Černookis skaičiuoja, kad dabar realiosios rusų pajamos praktiškai grįžo į krizinius 2009-uosius.
Labiausiai keitėsi grikių kaina
Vertinant nominaliomis kainomis, per apžvelgiamą laikotarpį brango visi produktai, nors, įvertinus infliaciją, daugelis jų pigo. Tarp tokių – grikiai ir cukrus. Tai pavyzdys prekių, kurių kaina keičiasi priklausomai nuo oro ir situacijos rinkoje. Šiuo metu abiejų produktų kainos smunka.
Cukrus labiausiai brango 2015 ir 2016 metais. To kaltininkas – gamtos reiškinys El Ninjo, pusiaujyje, vandenyno paviršiuje, vykstantys vandens temperatūrų svyravimai, stipriai veikiantys klimatą. Dėl jo prieš ketverius metus Indija ir Tailandas kentėjo nuo sausrų, Brazilija – nuo potvynių, o tai atsiliepė ir cukranendrių plantacijų derliui.
Grikių kainos per pastaruosius 20 metų keitėsi visų stipriausiai. Daugelis mano, kad jei kaina pašoko, tai ji ir nebenukris. Bet grikiai – priešingo proceso pavyzdys. Po sausringos 2010-ųjų vasaros, 2011 m. grikių kaina pasiekė piką. Palyginti su 2010 m., ji pakilo du kartus, o, palyginti su 2009 m. – 3,5 karto. 2011 m. grikiai kainavo 112 rublių, bet 2018 m. gegužę – 50 rublių.
O štai vištienos ir bananų kainos kito visai kitaip.
Pirmoji prekė pinga dėl to, kad daugėja vietos gamintojų – dabar Rusija pati tenkina praktiškai visą savo poreikį.
Bananai tapo vienu prieinamiausių vaisių. Iš esmės jie įvežami iš šalių, kurios Rusijai nėra įvedusios sankcijų, todėl šio vaisiaus neliečia embargo ribojimai. Tiesa, bananų kainos priklauso nuo JAV dolerio kurso. Todėl pats žymiausias bananų brangimas fiksuotas 2015 m., po 2014 m. gruodį nutikusios valiutos krizės, rašo bbc.com.
Stipriai pabrango produktai, kuriems reikia pieno
Labiausiai išaugo kainos tų produktų, kurių gamyboje naudojamas pienas – varškė ir svietas. Dėl žaliavos stygiaus jie brangsta visame pasaulyje. Kad pagamintum kilogramą sviesto, reikia 2,5-3 kartus daugiau pieno nei gaminant sūrį. Rusija vidaus rinkoje pasigamina 80 proc. pieno, todėl pieno kainos priklauso nuo to, kiek už jį mokama užsienyje.
O varškės kainų brangimą galima paaiškinti žemos bazės efektu. 2000 m. varškė kainavo du kartus pigiau nei sviestas. Naujų varškės produktų atsiradimas rinkoje stimuliuoja paklausą, o ši augina kainas.
Be viso to maisto ir varškės kainoms įtakos turėjo produktų embargas ir 2014 m. smukęs rublio kursas.
Jautiena taip pat brangsta. Iš visų mėsos rūšių jautienos importuojama daugiausia – per 35 procentus.
Brango ir ne pirmo būtinumo prekės
Kalbant apie ne maisto produktus ir paslaugas, labiausiai kilo valstybinių būstų nuomos kainos. Tiesa, tokiomis paslaugomis naudojasi pavieniai.
Po jų brangusių prekių ir paslaugų reitinge – dantų karūnėlių gaminimas, kuris, įvertinus infliaciją, pabrango keturis kartus. Tiek pat pabrango ir bilietai į teatrą.
V.Černookio teigimu, paslaugų – medicinos, švietimo, juridinių ir kitų – kainos auga sparčiau nei prekių kainos. Tam paaiškinti yra dvi priežastys.
Pirma, gaminant aukštąsias technologijas didėja darbo našumas. „Taip greitai augančios ekonomikos šakos gali leisti sau ne tik sumažinti kainas didinant atlyginimus, kai tradicinėse šakose savikaina praktiškai visada atsiliepia galutinėje kainoje“ , – pažymėjo profesorius.
Antra priežastis – augant pajamoms, ima didėti ir paslaugų, ne tik pirmojo būtinumo prekių, paklausa, todėl jos ima greičiau brangti.
Per nagrinėjamą laikotarpį iš paslaugų labiausiai brango notarų paslauga – testamento tvirtinimas. Įvertinus infliaciją, kainų šuolis – 3,5 karto. Tai – vienintelė notarinė paslauga, kurios kainos sekamos nuo 2000 metų. Jos įkainiai netgi dvigubai padidėjo 2009 metais, tačiau tai nebuvo paskutinis brangimas.
Prieinamesni užsieniniai automobiliai
Užsienio gamintojų automobiliai, įvertinus infliaciją, tapo prieinamesni net 70 procentų.
2000 m. tam, kad išgalėtum nusipirkti užsieninį automobilį, reikėjo panašiai 14 metų vidutinių pajamų, 2008 m. – dvejų, o po 2013 m. – 1,5 metų.
Rusijos rinkoje pagaminti automobiliai, atsižvelgiant į infliaciją, tapo 20 proc. prieinamesni, o nominaliomis kainomis – pabrango penkis kartus – vidutiniškai 500 tūkst. rublių. 2000 m. tokie automobiliai kainavo 3,5 karto pigiau nei dėvėtas užsieninis automobilis. Dabar jų kainos mažai skiriasi.
Agentūros „Avtostat“ vykdomojo direktoriaus Sergejaus Udapovo teigimu, taip nutiko, nes dėvėtų automobilių rinka – inertiškesnė, ją menkiau veikia naujų modelių kainų augimas. Būna, kad kai kurie pardavėjai nori parduoti savo automobilį staiga, todėl jie pasirengę mažinti kainas.
Rūkyti ir gerti – brangiau
Nuo 2000 m. galo Rusijos valdžia aktyviai kovoja su girtuokliavimu, o tuo pačiu stengiasi papildyti biudžetą akcizais. Tai stipriai paveikė alkoholio ir cigarečių kainas.
Labiausiai kilo degtinės kaina. Esmė ta, kad paties pigiausio alaus akcizas sudaro 25 proc., o pigiausios degtinės – 50 procentų. Kaip seksis rinkti akcizą, valdžia išbandė 2010 m., kai pakėlė mokestį alui, o po to 2012 m. padidino akcizą degtinei.
Prieš patrigubinant alaus akcizą jo dalis butelyje alaus sudarė 1,3 rublio, butelyje degtinės – per 40 rublių. Šią sumą per dvejus metus padvigubino. Legali alkoholio rinka subyrėjo.
Vyriausybei teko peržiūrėti planus: sumažinti minimalią mažmeninę degtinės kainą ir peržiūrėti akcizų didinimo planą.
Alus brango ne taip smarkiai kaip degtinė. Vietos rinkoje pagaminto gėrimo kaina, atsižvelgiant į infliaciją, pakilo 6 proc.
#10yearschallenge – o jei nežiūrėtume į infliaciją?
Per pastarąjį dešimtmetį kai kurios prekės pigo net ir be infliacijos poveikio, o ir nominaliomis vertėmis. Tarp tokių pirkinių – mygtukiniai mobilieji telefonai (2018 m. 25 proc. – 3,3 tūkst. rublių pigesni, kai 2008 m. kainavo 4,4 tūkst. rublių), mobilusis ryšys ir skrydžiai ekonomine klase.
„Tai, kad, „Rosstat“ duomenimis, pigo mobilieji telefonai ir kompiuterių monitoriai, dar nereiškia, kad vartotojas perka pigesnę techniką. Tai reiškia, kad ankstesnių kartų technika atpigo. Tačiau elitinio modelio kompiuteriai ir bet kuri kita technika ne pinga, o brangta“, – aiškino „Raiffeisenbank“ analitikas Stanislavas Murašovas.
Skrydžiai ekonomine klase pigo dėl to, kad atsirado pigių skrydžių bendrovės.
