Deja, bandymų rezultatai parodė ką kita.
Porą metų du tūkstančiai Suomijos bedarbių kas mėnesį gaudavo po 560 eurų. Pinigai buvo mokami net ir tada, jei žmonės susirasdavo darbą. Tradicinė bedarbio pašalpa nebemokama vos susiradus darbą.
Nedidelis skirtumas tarp pašalpos ir atlyginimo žmones nuo darbo paieškų atbaido ne tik Suomijoje. Mokslininkai kėlė prielaidą, kad garantuotas pajamas gaunantis bedarbis labiau norės užsidirbti papildomai, jei nerizikuos prarasti valstybės paramos.
„Gaudavau vos 50 eurų daugiau nei įprasta pašalpa, todėl didelio skirtumo nėra. Bet pinigai duodami be jokių sąlygų, todėl norėdama galėjau dirbti kad ir ne visu etatu ir užsidirbti papildomai“, – pasakojo eksperimento dalyvė Sini Marttinen.
Mintis graži, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad garantuotos pajamos žmonių neskatina ieškoti darbo. Eksperimento dalyviai buvo padalyti į dvi grupes – vieni gavo garantuotą atlygį, kiti – bedarbio pašalpą. Bandymo pabaigoje atlygį gavusi grupė neparodė geresnių rezultatų, nei įprasti bedarbiai.
Tačiau, teigiamų reiškinių pastebėta – garantuotas pajamas gaunantys žmonės mažiau linko į depresiją, mažiau sirgo ir jautėsi tiesiog laimingesni.
„Bazinių pajamų bandymas man iš tiesų leido pasijusti laisvesnei. Didžiausias efektas buvo psichologinis. Mintis, kad dvejus metus gausi po 560 eurų suteikia saugumo jausmą“, – aiškino S.Marttinen.
Nuo pat eksperimento pradžios abejota, ar Suomija pajėgi garantuoti pajamas visiems šalies gyventojams. Nors bandymas parodė, kad toks modelis neperspektyvus, mokslininkai atidžiai analizuoja teigiamus eksperimento efektus.
Tikima, kad net ir nepasiteisinęs bandymas suteiks vertingų duomenų, padėsiančių reformuoti Suomijos socialinę sistemą.
