„Pajamų struktūroje dominuoja pajamos iš mokesčių.
Švietimui, kaip visada, atitenka didžiausia biudžeto dalis – 46 procentai, kultūrai ir sportui – 13 procentų, socialinei apsaugai – 10 procentų, miesto infrastruktūrai ir tvarkymui – 17 procentų“, – pristatydama biudžetą kalbėjo Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Vijolė Karpienė.
Šiemet Kaune planuojama surinkti 288,1 mln. eurų pajamų ir skirti 326,2 mln. eurų asignavimų.
148,6 mln. eurų numatyta skirti švietimui, 55,4 mln. eurų bus skirti miesto infrastruktūrai ir tvarkymui, dar 42,5 mln. eurų – kultūrai ir sportui.
Iš švietimui numatytų lėšų, 1 mln. eurų planuojama skirti Žaliakalnio progimnazijos sporto salės statybai, 500 tūkst. – saugaus vaiko mokyklos infrastruktūrai.
700 tūkst. eurų, iš kurių dalį sudarys Europos Sąjungos lėšos, planuojama skirti Vaidoto gatvėje esančio savivaldybei priklausančio KTU inžinerijos licėjaus kapitaliniam remontui.
14 mln. eurų asignavimų planuojama padengti iš skolintų lėšų pagal planuojamą su banku pasirašyti paskolų sutartį.
Dar 23,9 mln. eurų savivaldybė yra sutaupiusi iš nepanaudotų pernai metų pajamų.
Didėja išlaidos atlyginimams, mažėja – kelių priežiūrai
Planuojamas biudžetas yra didesnis nei pernykštis. Prieš metus savivaldybė planavo gauti 273,611 mln. eurų pajamų ir skirti 315,565 mln. eurų dotacijų.
Tiesa, metų eigoje biudžetas buvo koreguojamas ir pernai lapkritį savivaldybė jau skaičiavo 300,5 mln. eurų pajamų ir 342,4 mln. eurų asignavimų. Todėl lyginant su patikslintu biudžetu šiųmetinis yra 5,8 proc. arba 20 mln. eurų mažesnis.
Pasak savivaldybės, taip yra todėl, kad kol kas nėra žinoma, kiek lėšų bus skiriama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (pernai iš jos skirta 12,4 mln. eurų) bei Europos Sąjungos lėšų (pernai – 7,8 mln. eurų). Šiuos ir kitus duomenis planuojama pateikti vėliau tikslinant biudžetą.
2019 metų biudžete mažėja finansavimas kelių priežiūrai. Iš dalies tai lemia kol kas jame neminimos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, tačiau taip pat 9,5 mln. eurų mažėja finansavimas gatvių ir aikščių priežiūrai ir remontui.
Vis dėlto savivaldybė planuoja tęsti finansavimą pradėtiems darbams: Ateities plento tęsinio statybos darbus, kuriems skiriamas 1 mln. eurų, Laisvės alėjos rekonstrukciją, kuriai numatyti 8,8 mln. eurų skolintų lėšų.
Lėšų didėjimas daugelyje sričių susijęs su atlyginimų didinimu: papildomi pinigai, kurių dalis gaunami kaip valstybės dotacijos, skiriami mokytojų, socialinių pedagogų, savivaldybės įstaigų darbuotojų didinimui.
Puse milijono eurų didėja finansavimas kultūros įstaigų darbuotojams pagal susitarimą, kurį savivaldybės pernai pasirašė su Kultūros ministerija. Dar 615 tūkst. eurų daugiau skiriama biudžetinių sporto įstaigų darbuotojų atlyginimams.
Dėl mokesčių reformų ir padidinus pareiginės algos bazinį dydį, 1,9 mln. eurų padidinti asignavimai savivaldybės institucijų veiklai užtikrinti.
5,5 mln. eurų didėja savivaldybės gaunama dotacija ugdymo reikmėms finansuoti – buvęs Mokinio krepšelis. 7,3 mln. eurų didėja finansavimas švietimo darbuotojų atlyginimams. Beveik milijonu didinamos lėšos ir socialinių darbuotojų atlyginimams.
Kritika dėl mažėjančio finansavimo seniūnijoms
Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kritikavo biudžetą dėl mažinamo finansavimo seniūnijoms, nepakankamo dėmesio parkams, mažesnėms gatvėms.
„Kaunui reikia ir didelių projektų, kurie reprezentuotų ir trauktų, bet šiandien gyventojams svarbu ir tai, kad biudžetas būtų subalansuotas ir tie didieji projektai neturėtų užgožti dalykų, kurie yra arti namų“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.
Konservatoriai teikė pasiūlymus finansavimą Kauno reklamavimui Lietuvoje mažinti 370 tūkst. eurų, 555 tūkst. eurų padidinti finansavimą seniūnijoms, 1,1 mln. didinti finansavimą įvažiavimams į kiemus ir gyvenamuosius rajonus remontuoti bei kitus siūlymus, tačiau pasiūlytiems sumažinimams nepritarė Ekonomikos ir finansų komitetas.
Autorė Austėja Masiokaitė
