Beveik dviejų milijonų eurų ieškinio iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sulaukęs E.Gentvilas juokavo, kad neteks ir Seimo nario algos, nes vakar beveik visą dieną praleido ne Seimo posėdžių salėje, o Vilniaus apygardos teisme.
Tačiau net tiek laiko neužteko, kad politikas išsakytų savo argumentus, todėl E.Gentvilas paprašė leidimo savo kalbą baigti kitame posėdyje: „Aš ginu savo ir savo šeimos turtą.“
Dirbo ne ta technika
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ieškinio politikas sulaukė pernai liepą. Dvi bylas pralaimėję uosto vadovai pareiškė, kad visą žalą – 1,9 milijono eurų turi atlyginti nuo 2009 iki 2012 metų jam vadovavęs E.Gentvilas.
Ieškinyje teigiama, kad tokią žalą uostas patyrė dėl tuomečio generalinio direktoriaus E.Gentvilo veiksmų. Jam vadovaujant kilo ginčų dėl apmokėjimo už darbus Danijos bendrovei „Rohde Nielsen“ ir buvo nutrauktos dvi sutartys su ne kartą teisto verslininko Pranciškaus Jurgučio vadovaujama bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“.
Danijos bendrovė „Rohde Nielsen“ buvo laimėjusi Klaipėdos jūsų uosto skelbtą konkursą uostui valyti ir gilinti.
E.Gentvilo teigimu, po kurio laiko uoste dirbantys specialistai pastebėjo, kad uostą gilinti turėjusi danų įmonė atliko tik valymo darbus: „Gavę leidimą jie į uostą įplaukė žemsiurbe, kelias dienas dirbo, o sąskaitą pateikė už uosto gilinimą. Žemsiurbe jūros dugno nenukasi, kaip ir dulkių siurbliu žvyro karjero neiškasi.“
Ieškinys – naujam vadovui
Nors E.Gentvilas pats yra gamtos mokslų daktaras, apsigynęs hidrologijos ir geologijos disertaciją, jis kreipėsi ne tik į uoste, bet ir į Lietuvos energetikos institute dirbančius ekspertus.
Po ilgų pasitarimų buvo nuspręsta bendrovei „Rohde Nielsen“ mokėti tik už uosto valymo darbus.
2013 metų spalį, kai uostui jau vadovavo dabartinis kandidatas į Klaipėdos merus Arvydas Vaitkus, Danijos įmonė pareiškė ieškinį.
A.Vaitkus taip pat atsisakė jiems mokėti, o ginčas persikėlė į teismus. E.Gentvilo teigimu, dabartinio uosto vadovo atsakyme buvo pateikti visiškai tie patys argumentai, kuriuos užsienio įmonei buvo pateikęs ir jis.
„Jei mane laikote kvaileliu, tai A.Vaitkus taip pat yra visiškas kvailelis, tik dar didesnis“, – teisme pareiškė E.Gentvilas.
Į teismus nekvietė
Liberalų sąjūdžio pirmininkas stebėjosi, kad keletą metų, kol byla dėl danų ieškinio buvo nagrinėjama teismuose, jis nebuvo iškviestas nė į vieną posėdį ir apklaustas.
Apie pusę milijono eurų E.Gentvilui pareikšto ieškinio sudaro palūkanos ir netesybos, kurios susidarė teismo proceso metu.
„Man pateikta sąskaita už teismo procesus, kurie vyko man net nežinant. Apie juos sužinojau tik tuomet, kai bylos buvo pralaimėtos“, – aiškino Seimo narys.
Jo nuomone, tuomet dalį žalos turėtų atlyginti ir A.Vaitkus, kuris visą laiką buvo uosto valdybos narys: „Jei kaltas aš, kaltas ir A.Vaitkus. Mano vadovavimo laiku vyko ginčai, debatai ir derybos. Sprendimas nemokėti už darbus buvo priimtas vadovaujant jam.“
Atsikratė įtartino veikėjo
E.Gentvilas atmetė uosto advokatų teiginius, esą dirbo aplaidžiai ir neatsakingai: „Aš esu Nepriklausomybės Akto signataras, todėl į visas man patikėtas pareigas žiūriu labai atsakingai, tačiau dabar esu kaltinamas aplaidumu.“
Jis teigė, jog vadovaudamas Klaipėdos jūrų uostui padarė ne žalos, o naudos, nes iki 2009 metų visus uosto skelbiamus konkursus laimėdavo tik dvi įmonės – „Lokys“ arba „Hidrotechnika“. Abiem joms vadovavo P.Jurgutis.
Vadovaujant E.Gentvilui su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo sudarytos trys sutartys, dvi iš jų buvo nutrauktos.
Uosto advokatai tvirtino, kad tai buvo padaryta nesilaikant įstatymų, be to, liko nesumokėta už anksčiau atliktus darbus.
Todėl Klaipėdos jūrų uostas į ieškinį E.Gentvilui įtraukė ir „Klaipėdos hidrotechnikai“ teismuose pralaimėtas sumas. Negana to, iš politiko bandoma prisiteisti beveik 11 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Šiame ieškinyje E.Gentvilas įžvelgė A.Vaitkaus kerštą: „Aš sužlugdžiau jo globojamą verslininką P.Jurgutį.“ Sutartys su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutrauktos po to, kai P.Jurgutis pasiūlė E.Gentvilui kyšį. P.Jurgutis dėl to buvo nuteistas.
