Mažiausias pajamas gaunantys žmonės kainų svyravimus jaučia labiau. Absoliuti dauguma (daugiau nei 90 proc.) gyventojų mano, kad kainos kyla, tačiau jų padidėjimą gyventojai jaučia skirtingai, teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas.
Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms kainų pokyčiai yra skausmingesni nei tiems, kurie gauna didesnes pajamas. Duomenys rodo, kad jie didžiąją dalį pajamų išleidžia būtiniausiems produktams, tad natūralu, kad net menkiausias kainų pasikeitimas gali turėti poveikį jų biudžetui. Pavyzdžiui, dar neseniai apie du trečdalius mažesnes pajamas gaunančių gyventojų grupės visų išlaidų sudarė maistui ir būstui (elektra, dujos, šildymas ir kt.) skirtos išlaidos, o apie vidutines pajamas gaunančių asmenų – apie pusė visų išlaidų.
Pesimistines nuotaikas lemia ir neišblėsusi skaudi patirtis. 2006–2008 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau nei pusantro karto, panašiai pakilo ir darbo užmokestis, bet, prasidėjus finansų krizei, ekonomikos nuosmukis pastebimai pristabdė pajamų augimą ir tai užsitęsė apie penkerius metus.
Anot P.Morkūno, 2009–2015 m. vidutinė pensija didėjo lėčiau, o vidutinis darbo užmokestis – panašiu tempu kaip vidutinės maisto kainos. Tuomet kai kurie gyventojai, tikėtina, labiau pajautė perkamosios galios sumažėjimą. Tikėtina, kad įsiminta neigiama patirtis iki šiol yra išlikusi atmintyje, todėl žmonės labiau pastebi ir akcentuoja kainų kilimą, o ne didėjančias pajamas.
Vis dėlto situacija pastaraisiais metais nesuteikia pagrindo pesimistinėms mintims: tiek vidutinė pensija, tiek ir vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug keturis kartus greičiau nei maisto kainos.
