Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikisi, kad naujokai sudrums rinkos senbuviams patogią ramybę.
Juolab LB šiuo metu kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja dar penkias šio sektoriaus žaidėjų paraiškas.
„Viena universalaus banko paraiška, keturios – specializuotų.
Atsakingai žiūrime į jų verslo planus, gana konservatyviai vertiname naujus rinkos žaidėjus“, – sakė V.Vasiliauskas.
Kaip sakė V.Vasiliauskas, augant bankų veiklai, auga ir jų turtas. Tiksliau, turtas auga kartu su augančiu skolinimu. Anot V.Vasiliausko, tam įtakos turėjo ir gerėjanti ekonominė situacija.
Bankų turtas praėjusių metų pabaigoje siekė 28,6 mlrd. Eurų, tai 4,7 proc. daigiau nei prieš metus. Bankai pernai uždirbo daugiausia nuo 2007-ųjų.
Pernai bankų sektorius uždirbo beveik 358 mln. euų grynojo pelno. Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys bankai ir jų filialai į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 45 mln. eurų pelno mokesčio.
Bankai didžiausią pyrago gabalą atsiriekė iš palūkanų pajamų, ši dalis sudarė 62 proc. visų veiklos pajamų. Tai – 469,5 mln. eurų, arba 16 proc. daugiau nei prieš metus.
„Iš komisinių bankai gauna 30 proc. pajamų. Tai 227 mln. eurų – 11 proc. daugiau nei prieš metus“, – sakė V.Vasiliauskas.
Bankai skolino gyventojams ir verslui daugmaž po lygiai. Paskolos gyventojams augo itin sparčiai – 8,4 proc., ir pasiekė 9,5 mlrd. eurų. Paskolos verslui stiebėsi nuosaikiau – kone 5 proc., ir siekė 9,7 mlrd. eurų. O tai reiškia, kad gyventojai pasiskolino beveik 740 mln. eurų daugiau, analogiškai verslas skolinosi daugiau 450 mln. eurų daugiau nei prieš metus.
Kam skolinosi gyventojai? Kaip sakė V.Vasiliauskas, 80 proc. paskolų sudarė pinigai, reikalingi būstui įsigyti.
Verslui prireikė papildomų lėšų plėtoti prekybos, transporto įmonėms. Kur kas mažiau skolinosi statybų ir komunalinių paslaugų bendrovės.
Kaip skelbia LB, bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. pabaigoje sudarė 18,6 proc. Jis buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus – tą lėmė dėl kreditavimo veiklos augantys bankų balansai, lėmę didesnį bankų kapitalo poreikį kredito rizikai padengti. Pernai bankai ir centrinės kredito unijos turėjo sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, nuo šių metų birželio 30 d. šis dydis išaugs iki 1 proc. Taip bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams.
LB vadovas pabrėžė, kad 2017-2018 metais buvo atlikta 13 su pinigų plovimo prevencija susijusių patikrinimų, penkis iš jų LB vykdė kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Paprastai tokie patikrinimai trunka porą trejetą mėnesių.
V.Vasiliauskas sakė, kad Lietuvoje yra mažiausiai užsienio piliečių indėlių Baltijos šalyse. Lietuvoje šis rodiklis siekia 2,5 proc., Latvijoje – 20,3, Estijoje – 7,3 proc. Lietuvoje ir pervedimai į ne ES šalis sudaro nedidelę dalį – 0,4 proc. visų pervedimų, o jų vertė siekia 3,6 proc. visų pervedimų vertės.
V.Vasiliauskas sakė, kad Lietuvos komerciniai bankai suvokia pinigų plovimo grėsmes ir savo pareigas. Be to, LB vadas pabrėžė, kad netrukus reglamentavimas bus dar griežtesnis, mat į Lietuvos teisę bus perkeliama pinigų plovimo prevencijos direktyva.
Šiuo metu bauda pažeidus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus gali siekti iki 10 proc. įmonės metinių pajamų, o jos vadovas gali būti nubaustas iki 5 mln. eurų bauda.
