Tokią neskundžiamą nutartį priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atmetęs bendrovės skundą ir palikęs galioti žemesniosios instancijos teismo sprendimą.
Ginčas kilo dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo. VMI patikrinimo metu nustatė, jog bendrovė 2012 -2013 m. Kipro įmonei tiekė dyzelinį kurą, šių tiekimų neapmokestino PVM ir mokesčio Lietuvoje nemokėjo. Kuras buvo išvežtas į Lenkijos akcizinius sandėlius, tačiau tolimesnis jo kelias liko nežinomas.
Per pusantrų metų Kipro įmonė, atstovaujama Lietuvos piliečio, įsigijo dyzelino už 3 mln. eurų, tačiau Kipre prekių įsigijimų nedeklaravo ir PVM nesumokėjo. Kipro mokesčių administratorius taip pat nurodė, kad ši įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip „dingęs prekeivis“.
Šios ir kitos VMI išaiškintos aplinkybės atskleidė, kad Lietuvos bendrovė turėjo žinoti, jog sudarydama sandorius su Kipro įmone, ji dalyvauja PVM sukčiavime. VMI konstatavo, kad Lietuvos bendrovė neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą (nors mokesčių administratoriui ji ir pateikė formaliai teisės normų reikalavimus atitinkančius dokumentus, esą suteikiančius jai teisę į neapmokestinimą PVM), ir nurodė sumokėti standartinį PVM, taip pat su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius ir baudą.
„LVAT paliko galioti VMI sprendimą konstatavęs, kad byloje įrodyta, jog Kipro įmonė sukčiavo PVM srityje, o bendrovė, siekdama pelno, ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius. Ji veikė nesąžiningai ir iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog bendrovės tiekimo operacijos nelėmė jos sukčiavimo mokesčių srityje“, - komentavo VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, pabrėžusi, jog Lietuvos bendrovė, daugelį metų užsiimanti didmenine tepalų ir nefasuotų naftos produktų prekyba ir būdama savo veiklos srities profesionale, turėjo imtis priemonių, kad sukčiavimo būtų išvengta, o to nepadarius praranda teisę į neapmokestinimą PVM.
Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Kipro įmonės vardu veikusiam Lietuvos piliečiui buvo suteikti negyvenimiški ir verslo logika neparemti įgaliojimai, patyrusiam verslo subjektui – Lietuvos bendrovei – leido įtarti, kad tikrasis naudos gavėjas yra būtent šis asmuo, veikęs prisidengdamas nominaliais Kipro įmonės akcininkais ir vadovu, o jo teikiami įmonės dokumentai yra mokestinio sukčiavimo dalis. Lietuvos bendrovės argumentai, jog Kipro įmonė nesukčiavo mokesčių srityje, buvo atmesti. Teismas taip pat atmetė ir bendrovės prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą konstatavęs, jog šioje byloje taikytina teisė yra aiški, tad pagrindo kreipimuisi nėra.
VMI primena, jog visus gyventojus ir įmones VMI pirmą ir vienintelį kartą atleidžia ir nuo praeityje nesumokėtų mokesčių delspinigių, kai mokesčių mokėtojas patikslina savo deklaracijas už praėjusius laikotarpius (2014 m. – 2018 m.) ir deklaruoja pamirštus mokesčius pirmąjį šių metų pusmetį, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. Atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams, išskyrus žemės mokestį.
